Kardinalūs oro sąlygų pokyčiai per gana trumpą laiką neišvengiamai veikia mūsų sveikatą. Visiems žinomas faktas, jog, keičiantis meteorologinėms sąlygoms, tenka dažniau kviesti greitąją medicinos pagalbą, padaugėja norinčiųjų patekti pas savo šeimos gydytoją, rašo woman.delfi.ua.
Ir nors oficialiai priklausomybė nuo orų kaitos nelaikoma liga, medikai pripažįsta: mūsų sveikata ir savijauta tikrai priklauso nuo oro sąlygų. Paplitęs įsitikinimas: kuo daugiau chroniškų ligų žmogų kankina ir juo silpnesnė jo imuninė sistema, tuo stipriau organizmas reaguoja į meteorologinių sąlygų pokyčius. Kodėl?
Kaltas paveldimumo veiksnys?
Remiantis specialistų surinktais statistiniais duomenimis, 10 proc. priklausomybės nuo oro sąlygų atvejų yra paveldimi (dažniausiai tam įtakos turi motinos linijos genai), 40 proc. atvejų susiję su rimtomis kraujagyslių ir širdies ligomis, o likę 50 proc. atvejų – gyvenant sukauptų sveikatos problemų rezultatas (nuo antsvorio iki lūžių).
Ligos, dažniausiai pritraukiančios priklausomybę nuo oro sąlygų, yra chroniškos kvėpavimų takų ligos (tonzilitas, angina, pasikartojantis plaučių uždegimas), aterosklerozė, autoimuninės ligos (pavyzdžiui, cukrinis diabetas), pernelyg žemas ar pernelyg aukštas kraujospūdis.
Vaikams pasireiškianti priklausomybė nuo oro dažniausiai išsivysto dėl jų motinų išgyvento sunkaus nėštumo ir komplikacijų gimdymo metu. Gimimo metu patirtos traumos dažniausiai žmogų lydi visą likusį gyvenimą.
Staigus atšalimas – ne į naudą
Medikai įspėja, jog staigus oro atšalimas daugiau nei 12 laipsnių pagal Celsijų (per 12-os valandų laikotarpį) gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Labai svarbu, koks tokio staigaus atšalimo diapazonas.
Jeigu, pavyzdžiui, temperatūra nukrito nuo 32 laipsnių karščio iki 20 laipsnių šilumos, labai didelės grėsmės nėra. Tačiau jeigu oro temperatūra nuo nulinės temperatūros nusileido iki 12 laipsnių šalčio arba ir taip šaltas oras dar labiau atšalo (pavyzdžiui, nuo minus 17 iki minus 25 laipsnių), sveikatos problemų tikriausiai išvengti nepavyks.
Kam derėtų nerimauti pirmiausia? Tiems, kurie serga galvos smegenų ir širdies kraujagyslių ligomis, taip pat žmonėms, patyrusiems insultą ar infarktą.
Gydytojai tokiems pacientams rekomenduoja iki minimumo sumažinti fizinį krūvį, vartoti mažiau druskos ir visada po ranka turėtų savo receptinius vaistus.
Koks atmosferos slėgis sveikiausias?
Atmosferos slėgio padidėjimas fiksuojamas tada, kai rodmuo perkopia 755 mmHg ribą. Kam toks slėgio padidėjimas ne į sveikatą? O gi astma sergantiems ir psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, linkusiems į agresyvių elgesį. Pirmiesiems pradeda trūkti deguonies, o antrajai kategorijai priklausantiems – sustiprėja nerimo jausmas, be aiškios priežastys sukyla pyktis. Ne itin gerai jaučiasi ir širdies ligomis sergantys žmonės, ypač stenokardija sergantieji.
Nuo per didelio ar per mažo kraujospūdžio kenčiančių žmonių atmosferos slėgio pokyčiai praktiškai neveikia tik tais atvejais, kai slėgis kyla po truputį, o ne per kelias valandas. Svarbiausia, kad jis nepradėtų taip pat staigiai kristi žemyn. Esant tokioms meteorologinėms sąlygoms, derėtų vengti fizinio krūvio, praplėsti kraujagysles ir praskiesti kraują padės vaistai, juoda karšta arbata.
Kai atmosferos slėgis krenta žemiau 748 mmHg ribos, problemų kyla žymiai daugiau. Itin prastai jaučiasi tik žemą kraujospūdį turintys žmonės (jiems neretai sukasi galva, jie jaučia silpnumą, nuovargį). Ne ką geresne savijauta gali pasigirti ir pernelyg didelį kraujospūdį turintys asmenys (jiems spengia ausyse, skauda galvą, gali varginti raumenų skausmai). Ne saldu ir tiems, ką vargina širdies ritmo sutrikimai – tachikardija, bradikardija, aritmija.
Didžiausia žemo atmosferos slėgio sukeliama problema – smarkiai pablogėjusi depresija sergančių ir į savižudybę linkusių asmenų būklė. Tačiau neutralizuoti neigiamą žemo atmosferos slėgio poveikį žymiai paprasčiau nei aukšto, sako medikai. Pakanka užtikrinti, kad jums netrūkstų gaivaus oro (atsidarykite bent orlaidę) ir gerai išsimiegokite. Naudos duos popiečio miegas. Suvalgykite ją nors sūraus – gabalėlį silkės ar druska pagardintą pomidorą.
Sniegas ir mūsų sveikata
Sniegas gali kristi įvairiai – pradedant lėtu snigimu dideliais sniego kąsniais ir baigiant itin intensyviu snygiu. Šį kartą mes pasirinkite paprasčiausią variantą – kai sninga tarsi sniego dribsniais. 70 proc. žmonių toks oras netgi patinka, jų savijauta nepablogėja. Juk aplinkui taip gražu. Tačiau tiems, kas serga vegetodistonija arba somatoformine autonomine disfunkcija, grožis rūpi mažiausiai.
Neteisingai savo funkcijas atliekančios galvos smegenų kraujagyslės tokiomis dienomis gali sukelti itin smarkų galvos svaigimą, mieguistumą, smarkų pykinimą. Kad taip nenutiktų, vos pradėjus snigti šia liga sergantiems žmonėms derėtų išgerti įprastų vaistų, taip pat imtis tonuso gerinimo priemonių.
