Pirmasis plikledis privertė prisiminti, kaip saugotis traumų

 (14)
Šį savaitgalį galėjome kartoti jau klasika tapusį posakį: žiema visada užklumpa netikėtai. Sostinės šaligatvius nuklojęs plonas ledo sluoksnis pėsčiuosius privertė gerokai prailginti savo kelionės laiką. Mat ledu greitai nepajudėsi, o kiemsargiai neskubėjo šaligatvių barstyti smėliu. Tiesa, medikai teigia dar nesulaukę daugiau nei įprastai traumas patyrusių pacientų, tačiau primena, kaip reikia eiti slidžiu keliu paviršiumi, kokių vietų ypač saugotis bei kokius batus dėvėti.
Pirmasis plikledis privertė prisiminti, kaip saugotis traumų
© Corbis

Žiemą – ypatingas dėmesys eisenai

„Šis savaitgalis mums dar buvo ramus. Kol kas nepadaugėjo pacientų, kurie būtų nukritę slidžioje gatvėje ir susižaloję. Statistika įprasta“, - teigė Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės atstovė ryšiams su visuomene Vanda Grigaliūnienė.

Tačiau žiema tik prasideda, todėl tiek gelbėtojai, tiek visuomenės sveikatos specialistai paruošė kasmetines rekomendacijas, kaip slidžiame kelyje išvengti traumų. Anot traumatologų, žiemos metu padaugėja raiščių patempimų, sumušimų, išnirimų, kaulų lūžių, smegenų sutrenkimų. Plikledis ypač pavojingas pagyvenusiems žmonėms, kurie neretai ir taip turi pusiausvyros sutrikimų. Statistikos duomenimis, susidarius sniegui ar ledui, 80 proc. paslydimų ir kritimų įvyksta šaligatviuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse.

Anot Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistų, ypač dėmesingiems reikėtų būti įeinant ar išeinant iš pastato ar transporto priemonės, todėl, esant galimybei, būtina naudotis turėklais ar lipant pasilaikyti už automobilio ar autobuso. Pavojingiausi yra šiauriniai įėjimai į pastatą, kurie net nuvalyti greitai vėl apledėja.

Prieš įeinant į patalpą, ypač prekybos centrą, būtina gerai nusikratyti nuo batų sniegą. Mat išlipus iš šilto automobilio, prie padų tuoj pat prilimpa sniegas. Įėjus į patalpą, ant padų susidaro labai slidus tirpstančio sniego sluoksnis, todėl didelė rizika paslysti.

Einant slidžiu paviršiumi, rankų nereikėtų laikyti kišenėse, viena ranka turėtų būti būtinai laisva, kad prireikus padėtų išlaikyti pusiausvyrą. Kitaip tariant, nereikėtų pernelyg apsikrauti pirkiniais. Eiti patartina mažais žingsneliais, pilna padų plokštuma, kad pusiausvyros centras būtų tiesiai virš pėdų. Lengvas palinkimas einant pirmyn paslydimo atveju gali apsaugoti galvą. Krisdami nebandykite išsaugoti daiktų, nes gresia galūnių sužalojimai.

Taip pat patartina vilkėti judesių nevaržančius drabužius ir išeiti 15 minučių anksčiau, kad nereikėtų skubėti ir turėtumėte pakankamai laiko apeiti slidžias vietas. Seniems žmonėms pasivaikščiojimus slidžiuoju metu patartina visai atidėti. Jei išeiti būtina, reikėtų pasirūpinti lazdele.

Ką daryti, kad batai neslystų

Žiemą specialistai pataria dėvėti batus, kurių padas guminis arba neopreninis (į gumą panašios medžiagos). Toks padas stipriau sukimba su slidžiu paviršiumi nei odinis ar plastikinis. Žiemą pavojinga dėvėti aukštakulnius. Taip pat netinkama bet kokia smailiakulnė, plokščiapadė ir avalynė platforminiu padu. Geriausia, kad batų kulnas būtų kvadratinis ir ne aukštesnis kaip 3 cm, o patys batai – storu nelygiu padu. Batai turėtų būti aukšti, kad apsaugotų nuo čiurnos traumos.

Tiesa, pirkdami batus žmonės ne visada rūpinasi, kad jų padas būtų neslidus, nes dažnai pirkimą lemia kiti batų privalumai. Nieko keista, kad egzistuoja įvairiausių patarimų, ko griebtis, kad batai žiemą taip smarkiai neslystų. Internete galima rasti pašmaikštavimų, kad padą reikėtų patepti klijais ir pabarstyti žvyru. Efektas turbūt iš tiesų šimtaprocentinis, tačiau batai liks sugadinti visam laikui.

Batų taisymo meistrai ant slidžių batų padų klijuoja specialią dangą, tačiau tokia danga gerai limpa ne prie visų batų, o ir efektas, anot ją išbandžiusių žmonių, ne visada toks, kokio tikimasi: gruoblėta danga nusitrina ir padas vėl ima slysti.

Anot ugniagesių gelbėtojų, yra kur kas pigesnis būdas, kaip sumažinti batų slydimą: ant pado galima užklijuoti paprastą pleistrą medžiaginiu pagrindu ar ploną švitrinio popieriaus lapelį, o ant batų kulno – porolono gabalėlį.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė išbandė dar vieną apsaugos priemonę. „Kai viešėjau Amerikoje, man teko matyti specialų tinklelį batams. Jis panašus į elastinį tinklelį tvarsčiui prispausti, kuris pas mus parduodamas vaistinėse. Užsidėjus tokį tinklelį ant bato priekinės dalies, tikrai padeda, pati išbandžiau“, - teigė medikė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Sveikatos naujienos

Mažas guzelis slėpė mirtiną ligą: kaip pažinti kaulų vėžį (9)

Šiandien Viktorijai – 19 metų. Tik dabar mergina gali lengviau atsikvėpti ir pasidalinti kojos nuotrauka, kurią matote. Per visą blauzdikaulį nusitęsęs randas žymi unikalią operaciją – diagnozavus kaulų vėžį, paauglei iš Šilalės rajono teko persodinti visą kaulą. Liga neatsinaujino jau beveik penkerius metus, tad mergina iš lėto gali pradėti naują gyvenimą su dovanotu kaulu.

Vilniečio gyvenimą sutrikdė neįprasta trauma: pagalbos nesulaukia jau pusę metų (47)

44-erių Audrius Č. dirba fizinį darbą. Tačiau jau pusę metų vilnietis sako jaučiantis diskomfortą – dėl nejautrios pusės plaštakos ir rankos dalies iki alkūnės jį sekina nervinė įtampa. Išvargino ir nuolatinės kelionės iš vieno gydytojų kabineto į kitą. Tuo metu, kai kalbame, jis skundžiasi gydytojo konsultacijos pralaukęs daugiau nei keturias valandas.

Kepsnys ar lašiša širdžiai taip pat gerai, kaip nerūkymas (6)

Pusė litro nugriebto pieno, 75 g kepsnio porcija arba 100 g lašišos filė, vartojamų kasdien, padėtų išvengti širdies ligų, teigia Norvičo mokslininkai. Šiuose produktuose esančios amino rūgštys padeda stiprinti ląsteles, raumenis, rašo dailymail.co.uk.

Bjaurų defektą vilnietė slėpė po šalikėliu: ligą išduoda ir akių dydis (16)

Nuotraukoje įamžinta 72 metų pacientė, kuriai išoperuotas gūžys – padidėjusi skydliaukė. Nors įprastai ši endokrininė liauka sveria vos 30 gramų, vilnietės atvejis nustebino net visko mačiusius medikus. Tačiau daug dažniau skydliaukės problemos nėra vizualiai pastebimos ir jos sutrikimai nustatomi atsitiktinai.

Gėda net pasakoti: iš atostogų teko grįžti su maišeliais ant galvų (213)

Netikėtai pasisukusios atostogos pakeitė vilniečių šeimos planus: grįždami nuo Latvijos pajūrio nebeaplankė draugų, kad neperduotų jiems „suvenyrų“.