Pirmasis plikledis privertė prisiminti, kaip saugotis traumų

 (14)
Pirmasis plikledis privertė prisiminti, kaip saugotis traumų
© Corbis

Šį savaitgalį galėjome kartoti jau klasika tapusį posakį: žiema visada užklumpa netikėtai. Sostinės šaligatvius nuklojęs plonas ledo sluoksnis pėsčiuosius privertė gerokai prailginti savo kelionės laiką. Mat ledu greitai nepajudėsi, o kiemsargiai neskubėjo šaligatvių barstyti smėliu. Tiesa, medikai teigia dar nesulaukę daugiau nei įprastai traumas patyrusių pacientų, tačiau primena, kaip reikia eiti slidžiu keliu paviršiumi, kokių vietų ypač saugotis bei kokius batus dėvėti.

Žiemą – ypatingas dėmesys eisenai

„Šis savaitgalis mums dar buvo ramus. Kol kas nepadaugėjo pacientų, kurie būtų nukritę slidžioje gatvėje ir susižaloję. Statistika įprasta“, - teigė Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės atstovė ryšiams su visuomene Vanda Grigaliūnienė.

Tačiau žiema tik prasideda, todėl tiek gelbėtojai, tiek visuomenės sveikatos specialistai paruošė kasmetines rekomendacijas, kaip slidžiame kelyje išvengti traumų. Anot traumatologų, žiemos metu padaugėja raiščių patempimų, sumušimų, išnirimų, kaulų lūžių, smegenų sutrenkimų. Plikledis ypač pavojingas pagyvenusiems žmonėms, kurie neretai ir taip turi pusiausvyros sutrikimų. Statistikos duomenimis, susidarius sniegui ar ledui, 80 proc. paslydimų ir kritimų įvyksta šaligatviuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse.

Anot Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistų, ypač dėmesingiems reikėtų būti įeinant ar išeinant iš pastato ar transporto priemonės, todėl, esant galimybei, būtina naudotis turėklais ar lipant pasilaikyti už automobilio ar autobuso. Pavojingiausi yra šiauriniai įėjimai į pastatą, kurie net nuvalyti greitai vėl apledėja.

Prieš įeinant į patalpą, ypač prekybos centrą, būtina gerai nusikratyti nuo batų sniegą. Mat išlipus iš šilto automobilio, prie padų tuoj pat prilimpa sniegas. Įėjus į patalpą, ant padų susidaro labai slidus tirpstančio sniego sluoksnis, todėl didelė rizika paslysti.

Einant slidžiu paviršiumi, rankų nereikėtų laikyti kišenėse, viena ranka turėtų būti būtinai laisva, kad prireikus padėtų išlaikyti pusiausvyrą. Kitaip tariant, nereikėtų pernelyg apsikrauti pirkiniais. Eiti patartina mažais žingsneliais, pilna padų plokštuma, kad pusiausvyros centras būtų tiesiai virš pėdų. Lengvas palinkimas einant pirmyn paslydimo atveju gali apsaugoti galvą. Krisdami nebandykite išsaugoti daiktų, nes gresia galūnių sužalojimai.

Taip pat patartina vilkėti judesių nevaržančius drabužius ir išeiti 15 minučių anksčiau, kad nereikėtų skubėti ir turėtumėte pakankamai laiko apeiti slidžias vietas. Seniems žmonėms pasivaikščiojimus slidžiuoju metu patartina visai atidėti. Jei išeiti būtina, reikėtų pasirūpinti lazdele.

Ką daryti, kad batai neslystų

Žiemą specialistai pataria dėvėti batus, kurių padas guminis arba neopreninis (į gumą panašios medžiagos). Toks padas stipriau sukimba su slidžiu paviršiumi nei odinis ar plastikinis. Žiemą pavojinga dėvėti aukštakulnius. Taip pat netinkama bet kokia smailiakulnė, plokščiapadė ir avalynė platforminiu padu. Geriausia, kad batų kulnas būtų kvadratinis ir ne aukštesnis kaip 3 cm, o patys batai – storu nelygiu padu. Batai turėtų būti aukšti, kad apsaugotų nuo čiurnos traumos.

Tiesa, pirkdami batus žmonės ne visada rūpinasi, kad jų padas būtų neslidus, nes dažnai pirkimą lemia kiti batų privalumai. Nieko keista, kad egzistuoja įvairiausių patarimų, ko griebtis, kad batai žiemą taip smarkiai neslystų. Internete galima rasti pašmaikštavimų, kad padą reikėtų patepti klijais ir pabarstyti žvyru. Efektas turbūt iš tiesų šimtaprocentinis, tačiau batai liks sugadinti visam laikui.

Batų taisymo meistrai ant slidžių batų padų klijuoja specialią dangą, tačiau tokia danga gerai limpa ne prie visų batų, o ir efektas, anot ją išbandžiusių žmonių, ne visada toks, kokio tikimasi: gruoblėta danga nusitrina ir padas vėl ima slysti.

Anot ugniagesių gelbėtojų, yra kur kas pigesnis būdas, kaip sumažinti batų slydimą: ant pado galima užklijuoti paprastą pleistrą medžiaginiu pagrindu ar ploną švitrinio popieriaus lapelį, o ant batų kulno – porolono gabalėlį.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė išbandė dar vieną apsaugos priemonę. „Kai viešėjau Amerikoje, man teko matyti specialų tinklelį batams. Jis panašus į elastinį tinklelį tvarsčiui prispausti, kuris pas mus parduodamas vaistinėse. Užsidėjus tokį tinklelį ant bato priekinės dalies, tikrai padeda, pati išbandžiau“, - teigė medikė.

www.DELFI.lt
 
14
Registruoti (0) Anonimiški (14)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Sveikatos naujienos

Skambina pavojaus varpais: lietuvių burnose – tiksinčios bombos (27)

2015 vasario mėn. 27 d. 11:39
Skambina pavojaus varpais: lietuvių burnose – tiksinčios bombos
AOP nuotr.
Ar gali nedidelis kariesas pakeisti žmogaus gyvenimą? Gydytoja odontologė Sandra Butkienė įsitikinusi – tikrai taip. Deja, ne į gerąją pusę. Tyrimai įrodė, kad dantų kariesas gali sukelti net tokias rimtas ligas, kaip vėžys, Alzhaimerio ar Parkinsono liga.

Prašo pagalbos: dėl slogos nebejaučia nei skonio, nei kvapų (24)

2015 vasario mėn. 27 d. 05:30
Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis šalyje išlieka stabilus – epideminis slenkstis vis dar peržengtas šeštadalyje administracinių teritorijų. Tačiau kol vieni kamuojasi su aukšta temperatūra ir nenuilstančiu kosuliu, kiti jau pradeda kovą su pasekmėmis ir gydosi komplikacijas. DELFI „Klausk specialisto“ rubrika pasinaudojusi skaitytoja Inga skundėsi, kad jos liga pasiglemžė uoslės ir skonio pojūčius.

Reta liga serganti lietuvė: nuo kosulio lūžo 3 šonkauliai (37)

2015 vasario mėn. 26 d. 18:56
Laima Bieliūnienė
DELFI (K. Čachovskio nuotr.)
„Savo diagnozę išgirdau 2011-ųjų rudenį, tačiau, kol atradau šią ligą, praėjo 12 metų. Tiek laiko daktarai ieškojo visai kitų ligų“, - DELFI pasakojo 42-ejų Laima Bieliūnienė, kuri serga reta Kušingo liga. Lietuvoje naujų šios ligos atvejų nustatoma nuo keturių iki septynių per metus.

Kaip iš siaubo filmų: transplantuos galvą (71)

2015 vasario mėn. 26 d. 18:02
Italijos chirurgas tiki, kad pirmąją žmogaus galvos transplantaciją bus galima atlikti jau po dvejų metų, praneša „Sky News“.

Nesileiskite apiplėšiami: kada nereikia mokėti už tyrimus (85)

2015 vasario mėn. 26 d. 16:45
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti žmonės gydymo įstaigose neskubėtų mokėti iš savo kišenės už brangius medicinos tyrimus bei procedūras. Už tai sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl pacientams šios paslaugos turi būti teikiamos nemokamai.