Pirmas nėštumas po 30 m. – už ir prieš

 (199)
Daugumos moterų prioritetai gyvenime pasikeitė – dabar jos neskuba gimdyti, dažnai tam ryžtasi tik po 30 metų. Medikai neteikia amžiaus paribojimų, jiems svarbiausias veiksnys – būsimos motinos sveikata.
© Shutterstock nuotr.

DELFI.ee pateikia argumentus už ir prieš vėlyvesnę motinystę.

Neštumas po 30 metų būna sąmoningas, taigi tikėtina, jog prieš pastodama moteris rūpinosi sveikata ir planavo kūdikį.

Nėštumas puošia moterį – tai susiję su padidėjusia moteriško hormono estrogeno gamyba.
Po 30-ies pagimdžiusi moteris atrodo jauniau ir jaučiasi geriau už bendraamžes.

Vaikas tampa stimulu savim rūpintis, tobulėti, daugiau sužinoti, o visas žinias paskui perduoti vaikui.
Menopauzė tokioms moterims prasideda vėliau ir lengviau praeina.

Gyvenimiška patirtis ir psichologinė branda – harmoningo mažylio augimo garantas.

Prieš

Mažesnė tikimybė natūraliai pagimdyti.

Kartų skirtumai. Vaikui ir tėvams sunkiau vieniems kitus suprasti, lyginant su jaunesniais tėvais.
Vyresnėms, nei 30 m. moterims būna įvairių gimdymo komplikacijų.

Yra rizikos, kad vaikas turės genetinių sutrikimų.

Dažniau pasitaiko persileidimų.

Dėl sumažėjusios raumenų stangrumo gali būti sunkiau pagimdyti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Sveikatos naujienos

Urologas įvardijo didžiausią vyrų košmarą: nelaukite, nes bus vėlu (28)

„Ši liga – tai lyg kokia niekam nereikalinga našlaitė: ją mato, bet niekas neskuba padėti. Niekas nenori tos varpos tiesinti, nes gydymas, nors ir pasiekiama puikių rezultatų, dažnai yra netrumpas ir gana sudėtingas“, - taip Peirono ligą (varpos kreivumą), kankinančią kas dešimtą vyrą, apibūdina Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas urologas Narimantas Balčiūnas.

Ekspertas įvardino priežastis, kodėl medicinos srityje sunkiai kelią skinasi IT naujovės

Ar jūsų gydytojas ligos istoriją vis dar rašo ranka? Poliklinikoje sunkiai atrandami jūsų dokumentai? Valstybėje vangiai juda elektroninių receptų sistema? Holono technologijų instituto (Izraelis) mokslų daktaras Rafael Barkan paaiškino, kodėl visa tai vyksta. Pasirodo, lietuviška realybė – ne išimtis.

Kaip gydysime senstančią visuomenę? (15)

Senstanti visuomenė vis labiau augina išlaidas sveikatos apsaugai – šiuo metu jai Lietuvoje skiriama apie 6% BVP (t.y. per 1,5 mlrd. eurų). Remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, Lietuvai po keliasdešimties metų sveikatos sistema kainuos jau mažiausiai 8% BVP.

Moka 900 eurų, o darbuotojų trūksta: priežastis aiški (82)

Tyrimai rodo, kad lietuviai vis labiau domisi sveikata. O į vaistines užsuka ne tik susirgę, bet ir norėdami nesirgti – ieško imunitetą stiprinančių papildų, žolinių preparatų, taip pat grožio priemonių.

Iškilo grėsmė kolektyviniam imunitetui: ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų (46)

Kaip ir kasmet, balandžio pabaigoje minima Europos imunizacijos savaitė. 2017 metais ypatingas dėmesys skiriamas vakcinacijai visą gyvenimą – nuo pat gimimo iki senatvės, siekiant nuo užkrečiamųjų ligų apsaugoti ne tik pavienius asmenis, bet ir visą visuomenę.