Piene rasta pelė: svarbiausias klausimas - ar spėjo nusišlapinti

Pastaruoju metu maisto produkte rasti nepageidaujamą gyvį jau tampa ne naujiena. Bene dažniausiai į DELFI redakciją kreipiasi žmonės, saldainiuose, duonos produktuose ar dar kur kitur radę kirmėlių. Neretai maistas jau būna prakąstas ir nurytas. Paskutinis atvejis, pasirodęs žiniasklaidoje, galėjo šokiruoti net daug mačiusius vartotojus – išgerto pieno pakelyje rasta pelė. Specialistų klausiame, kaip tokiais atvejais apsaugoti savo sveikatą.

Vaistus gerti beprasmiška

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Epidemiologijos skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė, paklausta, kaip elgtis šeimai, kuri jau beveik išgertame pieno pakelyje rado pelę, teigė, kad pelės yra daugybės užkrečiamų ligų nešiotojos, tačiau sukėlėjus jos paprastai išskiria su šlapimu. Taigi viskas priklauso nuo to, ar pelė prieš mirtį spėjo nusišlapinti.

„Profilaktikos priemonių prieš panašius radinius nėra. Juolab kad graužikai yra nešiotojai tokių sukėlėjų, nuo kurių skiepų nėra. Beje, galime suvalgyti ne tik pelių užterštą maistą, kaip šiuo atveju. Mes juk net nežinome, ką atsinešame ir iš prekybos centrų kulinarijos skyriaus. Suprantama, netikėtas radinys maiste – didžiulis psichologinis šokas, tačiau rauti nuo galvos sau plaukus ir panikuoti taip pat nereikėtų. Tikrai nereiškia, kad mes iš karto užsikrėsime ir susirgsime“, - teigė specialistė.

Anot pašnekovės, gerti vaistų nuo virškinimo sutrikimų ar juolab antibiotikų taip pat neverta. Jei jau mes suvalgėme kokios nors ligos sukėlėją, belieka laukti – susirgsime arba ne. Jei organizmas neatsparus tam ligos sukėlėjui arba mūsų imuninė sistema silpna, didelė rizika susirgti. Tačiau gali nutikti ir taip, kad organizmas pats susitvarkys su nepageidaujamomis bakterijomis.

„Tiesiog reikia akyliau stebėti savo organizmą ir pajutus pirmuosius negalavimus, pavyzdžiui, karščiavimą, viduriavimą, pykinimą, odos spalvos pakitimą, būtina tuoj pat kreiptis į šeimos gydytoją. Mano patarimas būtų tik toks“, - sakė G. Zagrebnevienė.

Anot specialistės, maiste rastų kirmėlių ir galimai suvalgytų kirmėlių galima visai nebūgštauti – jos tėra baltymai, kurie mūsų skrandyje suvirškinami. Bijoti reikėtų kirmėlių kiaušinėlių, iš kurių žarnyne išsivysto kirmėlės. Taigi vėl viskas priklauso nuo to, kada kirmėlė pateko į maistą – ji spėjo padėti kiaušinėlių ar ne.

Populiariausias kirmėlių šaltinis - neplauti vaisiai ir daržovės

Beje, kirmėlės mūsų organizme gali apsigyventi ir pavalgius sveiko maisto, kuriame nėra jokių nemalonių radinių. Dažniausias jų šaltinis neplautos daržovės ir vaisiai bei nepakankamai gerai apdorotas maistas. Pavyzdžiui, valgant žalią mėsą, galima užsikrėsti kaspinuočiais bei trichinelioze.

Taip pat yra grupė parazitų, kurių kiaušinėliams subręsti reikalinga dirva. Su išmatomis jie patenka į dirvą, tampa lervomis, o patekę į žmogaus organizmą, pavyzdžiui, per neplautus vaisius ir daržoves, išsivysto į kirmėles. Taip elgiasi askaridės. Tai populiariausi parazitai, kurie neturi amžiaus cenzo ir gali apsigyventi bet kokio amžiaus žmogaus žarnyne, o tarp vaikų labai populiarios spalinės.

Kiek šie parazitai paplitę mūsų visuomenėje, nustatyti sudėtinga, kadangi tam reikėtų atlikti daugybę tyrimų. Visgi manoma, kad tai nėra vienetiniai atvejai. Pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikų bendruomenėse nustatoma net apie 10 proc. užsikrėtimo spalinėmis atvejų.

„Nuo maistu plintančių ligų neįmanoma apsisaugoti jokiomis specifinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, skiepais. Važiuojant į tam tikras pavojingas zonas, galima pasiskiepyti nebent nuo vidurių šiltinės, bet imunitetas susidaro labai trumpas, tik tam kartui. Taigi dauguma šių ligų yra nevaldomos, jas kontroliuoti galima tik rankų švara, higiena ir apdorojant maistą termiškai. Mat visi šie mikroorganizmai ir parazitai jautrūs karščiui. Tuo tarpu bet koks maistas, kuris valgomas žalias, turi būti labai kruopščiai nuplautas“, - pabrėžė specialistė.