Patys blogiausi patarimai alkoholikams: kaip žmonės apgaudinėja save

Šiais laikais didesnę nuostabą kelia ne geriantis, bet visai negeriantis žmogus.

Mat vis labiau įsitvirtina nuostata, kad reikia ne visai atsisakyti alkoholio, kuris tam tikrais kiekiais gali būti netgi naudingas, bet išmokti gerti saikingai. Galima rasti įvairiausių patarimų, kaip nenutrūkti nuo grandinės. Kuriais galima tikėti, o kurie gali kaip tik didina alkoholizmo riziką?

Ištraukoje iš leidyklos „ForSmart“ knygos „55 istorijos apie alkoholį. 11 pamokų, kaip išbristi sausam“ - kokių patarimų geriau niekada nesiklausyti.

Dažnai rekomenduojama skaičiuoti išgeriamą alkoholio kiekį ir neviršyti rekomenduojamos dienos normos. „Šis pasiūlymas skamba taip idiotiškai paprastai, jog netyčia gali netgi juo patikėti, – sako AA draugijos narė Marija. – Jeigu turiu problemų dėl alkoholio, vadinasi, aš jau savaime negaliu savęs kontroliuoti, todėl išgeriu daugiau, nei leidžia bet kokios normos. Šitas „patarimas“ veiksmingas tiek pat, kiek ir pasiūlymas nebevartoti heroino paskutinės stadijos narkomanui.“

Pasak knygos sudarytojų, siūlymas negerti daugiau, nei leidžia tam tikros normos, iš tikrųjų tėra gudrus triukas: girtuokliui nesinori visiškai atsisakyti alkoholio, bet gerti jis irgi negali. Tokie patarimai tik skatina dar kartelį surizikuoti („O gal šįkart susivaldysiu ir neprisigersiu?“) ir, kaip dažniausiai nutinka, vėl paslysti.

Kitas patarimas skirtas nenorintiems apgirsti – geriant alkoholį siūloma daug valgyti. Maistas pristabdys alkoholio įsisavinimą, todėl ne taip greitai apgirsite. Pasak specialistų, sočiai pavalgęs jūs iš tiesų jausitės geriau. Jei gersite alkanas, skrandis daug jautriau reaguos į alkoholį, todėl gali supykinti, o ilgainiui – netgi atsirasti skrandžio opų. Tačiau karti realybė yra tokia – jei žmogus turi potraukį išgerti, nei dvigubi, nei trigubi pietūs jam nepadės (nebent jis prisivalgys tiek, kad dings visas noras pajudėti link baro). Jei žmogui norisi išgerti, jis tai padarys net būdamas gerai pavalgęs. Tik tiek, kad gėrimų reikės daugiau, taigi jo piniginė kentės ir dėl suvalgyto maisto, ir dėl didesnio gėrimų kiekio.

Ar pagirios bus ne tokios klaikios jei vartosime tik vienos rūšies alkoholį? Pavyzdžiui, jei geriame alų, tai ir gerkime alų, jei vyną – vartokime jį visą vakarą. Tačiau ši nuostata neretai galioja tik iki pirmo, antro, trečio ar ketvirto alaus bokalo, vyno taurės ar brendžio stikliuko. Vėliau jau būna nebesvarbu, ką gerti – svarbu, kad būtų ką gerti

Norintiems pradėti gyventi blaiviai siūloma susirasti naują hobį, užsiėmimą, pradėti lankyti įvairius užsiėmimus ir t. t. Naujas pomėgis iš tiesų praturtina laisvalaikį. Be to, kuo mažiau turite laisvo laiko, tuo mažiau priežasčių pradėti gerti. Tačiau rimtai įklimpusiam girtuokliui (o tokiems žmonėms dažniausiai ir skiriami panašūs „patarimai“) vien tik susirasti naują užsiėmimą neužteks: didelė tikimybė, kad jau po kelių dienų jis vėl kilnos taurelę, nes šios trauka paprasčiausiai bus stipresnė už bet kokios veiklos žavesį.

Dar vienas patarimas – susidaryti „dienotvarkę“: nusistatyti, per kiek laiko galite išgerti taurę vyno ar butelį alaus. Idėja skamba protingai: jei per valandą leisite sau išgerti butelį alaus vietoje dviejų, apgirsite perpus mažiau. Tačiau po tam tikro butelių skaičiaus etilo alkoholis visgi jus įveiks – apgirtusios smegenys nusispjaus į „dienotvarkę“, ir toliau gersite nebeskaičiuodamas valandų.

Kai kurie specialistai kiekvieną taurę ar stiklinę gėrimo siūlo užgerti puodeliu vandens. Taip atskiesite alkoholį ir susilpninsite jo poveikį. Taigi tai dar vienas puikus patarimas, kaip kuo ilgesnį laiką išlikti blaiviam ir neprisigerti iki sąmonės netekimo. Tik logikos čia trūksta: jeigu norite likti blaivus, kam tuomet apskritai gerti? Šio „patarimo“, kaip ir daugelio kitų, bėda ta, jog po tam tikro kiekio alkoholio, kai smegenys atsiduoda šios nuodingos medžiagos valiai, jis pradeda rodytis labai kvailas, o pats bandymas likti blaiviam – apskritai absurdiškas. Juk alkoholis teikia tiek džiaugsmo! Todėl žmogus spjauna į vandenį ir pradeda gerti vien tik alkoholinius gėrimus.

Taip pat daug kas naudojasi patarimu, kad padauginus alkoholio ir pajutus blogumą, geriausia yra viską išvemti. Šis patarimas iš tiesų nėra prastas. Vėmimas tikrai padeda iš kūno pasišalinti nuodams, šiuo atveju – alkoholiui. Tačiau tokia praktika gali suformuoti labai blogus įpročius – neatsakingiems asmenims vėmimas gali pasirodyti tiesiog stebuklingas būdas gerti ir neprisigerti. O tai ilgainiui gali sukelti sveikatos negalavimus, stemplės ar skrandžio ligas. Stemplei atpilama skrandžio rūgštis, sumaišyta su alkoholiu, tikrai nepatiks; nemalonūs pojūčiai neturėtų patikti ir jums.

Dar vienas būdas, galintis padėti susimąstyti, ar verta vartoti alkoholį – užsirašinėti, kiek, kokių gėrimų ir už kokią sumą išgeriate. Tai padės jums sekti gėrimų suvartojimą. Na taip – jei užsirašinėsite, kiek ir ko išgėrėte, kitą rytą bus lengviau suskaičiuoti, kiek pinigų išleidote. Deja, net ir pradedančiajam alkoholikui gėrimo metu svarbesnis prioritetas bus kuo labiau „prisisiurbti“, o ne sutaupyti pinigų.

Taip pat patariama savo šėliones baigti anksčiau – vidurnaktį ar net 22 valandą. Šis pasiūlymas turi tokį patį trūkumą, kaip ir idėja gerti tik vieną gėrimą, užsirašinėti, kiek išgeriate, arba išgerti tik nustatytą „nepavojingą“ alkoholio kiekį: jis patikimas tik tuomet, kai žmogus – blaivus. Jeigu jis turi bent menką priklausomybę nuo alkoholio, po kelių taurių ir šis, ir kiti pasiūlymai nebetenka galios.

Taip pat nėra itin racionalus patarimas gerti tik kartu su draugais. Gėrimas šiais laikais iš tiesų daugeliui yra viena svarbiausių priežasčių susitikti su draugais ir pažįstamais. Dėl to paties ir susilaikymas nuo gėrimo daugeliui atrodo toks baisus: „O ką tuomet aš veiksiu su bičiuliais?“ – svarsto nelaimėliai. Patarimas gerti tik su draugais iš pirmo žvilgsnio neatrodo itin grėsmingas, tačiau jis turi keletą „kabliukų“, kurie ilgainiui skatins gerti vis daugiau: visų pirma, pamažu užmiršite, kad kartu su draugais galima veikti kažką daugiau, nei vien tik gerti. Antra, jei dar neturite rimtos priklausomybės nuo alkoholio, bet ją turi jūsų bičiuliai, po kurio laiko galite supanašėti.

Dar vienas „auksinis“ patarimas – gerti tik savaitgaliais ir švenčių dienomis. Tačiau juk niekas nepradėjo savo alkoholiko karjeros nuo gėrimo be progos. Visi iš pradžių geria tik švenčių metu, per vakarėlius ar gimtadienius. Ir tik vėliau ateina laikas, kai geriama po darbo, eilinėmis dienomis, kad būtų lengviau atsipalaiduoti ar išsklaidyti nuobodulį. Kol galiausiai pradedama gerti tik dėl to, jog negerti neišeina...

„Baisu, kai tokią rimtą bėdą kaip alkoholizmas bandoma gydyti tokiais, sakyčiau, nerūpestingai lengvais metodais, kuriais nereikia pasitikėti, – sako Marija. – Žmonės, o ypač alkoholikai, yra linkę pervertinti savo jėgas. Juk retas girtuoklis sąžiningai pripažįsta, kad turi problemų. Tokie asmenys įsivaizduoja dar turintys valios ir galintys kontroliuoti situaciją, todėl panašūs pasiūlymai, kaip mažiau gerti, jiems atrodo tarytum saldainis, nes siūlo ir susitvarkyti gyvenimą, ir mažiau gerti. Todėl žmonės ir susigundo gerti tik vieną gėrimą, skaičiuoti pinigus ar užsirašinėti, ką geria, – jie įsivaizduoja, kad dar turi valios vadovautis šiais patarimais, bet po kelių gurkšnių ši valia dažniausiai dingsta.“