Jam reikia padėti – tiek meduoliu, tik bizūnu. Viena iš tokių priemonių – didesnis sveikatos draudimo mokestis nesirūpinantiems savo sveikata. Šiai idėjai pritaria ir kai kurie politikai.
Kodėl žmonės neturi motyvacijos gyventi sveikai
Šiais sveikatingumo metais Nacionalinė Sveikatos Taryba (NST) imasi ieškoti poveikio priemonių konkrečiam žmogui, kad šis norėtų gyventi sveikai. Mat patirtis parodė, kad vien tik geros žmonių valios neužtenka.
„Esame visi raštingi, mums pasiekiamos visos informacinės priemonės, taigi visi žinome ir suprantame, kas yra sveikas gyvenimo būdas: atsisakyti žalingų įpročių (tabako, alkoholio), sveikai maitintis ir pakankamai judėti. Tačiau tokia jau žmogaus prigimtis, kad jis pasiryžta sveikai gyventi, tiki moksliniais tyrimais, įrodžiusiais sveiko gyvenimo naudą, bet neištęsi savo pažadų. Jis vienas per silpnas atsispirti skaniam maistui ar norui pagulėti ant sofos prieš televizorių, užuot išėjus bent pasivaikščioti. Viso pasaulio specialistai iš tiesų susirūpinę, kaip žmones motyvuoti gyventi sveikai“, - teigė J. Pundzius.
Pasak jo, kai kurie specialistai akcentuoja infrastruktūros kūrimą. Esą jai bus įrengta daug dviračių takų, baseinų, krepšinio aikštelių, žmonės daugiau judės. Viena JAV valstija visiems žmonės net buvo išdalinusi treniruoklius, tačiau jau po 2 dienų jie buvo padėti dulkėti. Todėl J. Pundzius įsitikinęs, kad infrastruktūros sureikšminti negalima. Juolab kad pasaulyje vis labiau populiarėja judėjimas ne klubuose, bet spontaninis: jei žmogus daug dirba sode, kasdien išeina pasivaikščioti su šunimi, galima teigti, kad jis pakankamai juda.
Išsivysčiusiose šalyse labai daug dėmesio skiriama žmonių vidinės motyvacijos formavimui – pirmiausiai tam pajungiamos ugdymo ir švietimo įstaigos. Pašnekovo manymu, primityvios fizinio lavinimo pamokos turėtų keistis, o jaunam žmogui įvairiausiomis priemonėmis turi būti ugdomas poreikis judėti – pasivaikščioti, pabėgioti, pasivažinėti dviračiu, žaisti sportinius žaidimus. Šiam tikslui ypač veiksminga pritraukti autoritetą visuomenėje turinčius garsius žmones, kad jie papasakotų, kaip įveikė save ir pakeitė gyvenimo būdą, ką tai jiems davė.
„Be to, pasaulyje, kur darbdaviai turi didelį autoritetą tarp dirbančiųjų (Japonijoje, Kinijoje, JAV), sukurtos specialios metodikos, kaip motyvuoti sveikam gyvenimo būdui darbuotojus, jiems yra vykdomi mokymai. Taip pat yra metodikos, kaip organizuoti didelius rizikos veiksnius turinčių žmonių priežiūrą. Prancūzijos vyriausybė iš amerikiečių nupirko tokio pobūdžio metodiką už 80 mln. eurų ir taiko ją savo gyventojams. Tarkime, nuo hipertenzijos kenčiantiems žmonėms gydytojai skiria vaistus, bet sveikai gyventi jų niekas nemoko. Todėl metodikų rėmuose dirba psichologai, edukologai, sociologai. Taigi pasaulis juda sveikatingumo programų finansavimo linkme, kadangi vystosi sveikatos ekonomikos krizė. Nebepajėgiama gydyti nesveiko gyvenimo būdo sukeltų ligų ir jų komplikacijų. Amerikiečių BVP sveikatos apsaugai jau išaugo iki 19 proc. Tai milžiniški pinigai“, - svarstė J. Pundzius.
Pagrindiniai nesveiko gyvenimo būdo kriterijai
NST pirmininko teigimu, Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja ir dar vieną aspektą, kuris Lietuvoje politinės valios iki šiol nesulaukia, – fiskalinę sveikatos politiką, lemiančią, kad nesveikai gyventi žmogui turėtų būti per brangu. „Tie, kurie nesaugo savo sveikatos, nekreipia dėmesio į patarimus, daug kur pasaulyje moka didesnius sveikatos draudimo mokesčius. Tai natūralu, juk ir vairuoti nemokantys bei avarijas padarę žmonės moka didesnius civilinės atsakomybės draudimo mokesčius. Tokia pati analogija tinka ir sveikatos srityje“, - sakė pašnekovas.
Pagrindiniai nesveiko gyvenimo būdo kriterijai, kuriuos įmanoma nustatyti, – rūkymas, alkoholio vartojimas ir antsvoris, kuris gali būti reguliuojamas fiziniu judėjimu ir sveika mityba. Šiais atvejais žmogui sunku pameluoti, nes yra nesudėtingi tyrimai, kurie atskleidžia melagystę, ir žmogus baudžiamas tam tikra sankcija. Kriterijumi, lemiančiu didesnį mokestį, gali tapti ir liga, kurią galima reguliuoti vaistais, bet žmogus juos vartoja nereguliariai, todėl, pavyzdžiui, jo kraujospūdis yra per aukštas.
Jei žmogus turi rizikos veiksnių, bet nenori mokėti didesnio mokesčio, jam sudaroma speciali sveiko gyvenimo būdo programa ir tikrinama, ar jis jos laikosi. Pavyzdžiui, žmogui, kuriam patariama pakankamai judėti, prikabinamas jo žingsnius matuojantis prietaisas. Aišku, gali būti piktnaudžiavimo atvejų, pavyzdžiui, šis prietaisas uždedamas vaikui. Visgi, J. Pundziaus manymu, visa tai galima patikrinti. Paprastai tokią informaciją renka šeimos gydytojas, kuris net gali apsilankyti paciento namuose, patikrinti jo aplinką.
„Niekas nereikalauja jau po 2 mėnesių ateiti pas gydytoją atrodant kaip manekenei. Tačiau turėtų matytis, kad žmogus dirba savo sveikatos labui, investuoja į tai savo laiką ir energiją. Aišku, tam tikrų administravimo kaštų dėl tokios tvarkos prisideda, bet pasaulio sveikatos ekonomistai mano, kad nauda yra didesnė – ligų gydymas kainuoja brangiau. Kokios metodikos tinka Lietuvai, dar reikia mąstyti. Tam ketiname suburti jaunus specialistus, kurie išanalizuotų kitų šalių pavyzdžius. Tuomet svarstysime, kurias jų tiktų adaptuoti Lietuvoje, kurios yra labiausiai priimtinos lietuvio sąmonei. Sutinku, kai kertama per kišenę, lietuvius tai labai motyvuoja. Tačiau visose šalyse šiomis priemonėmis nesiekiama surinkti daugiau pinigų, tai labiau psichologinė priemonė, kad žmonės susimąstytų, jog sveikai gyventi yra visgi ekonomiškai naudingiau“, - teigė J. Pundzius.
Pirmą kartą diferencijuotas sveikatos draudimo mokestis 2004 m. atsirado Vokietijoje ir jau po 2 metų vokiečiai su nuostaba fiksavo labai reikšmingus žmonių gyvenimo būdo pasikeitimus. Daug patirties, pasak pašnekovo, šioje srityje turi ir skandinavai – vieno projekto metu šiaurės Karelijoje buvo keletą kartų sumažintas mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tokie modeliai įgyvendinami net besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, Pakistane.
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir apie tai, kad sveikesni maisto produktai prekyboje gautų geresnes sąlygas, pavyzdžiui, jiems būtų taikomi mažesni akcizai arba, atvirkščiai, nesveikiems produktams taikomi didesni akcizai. Tiesa, kol kas šios metodikos taikomos tik kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje, Danijoje.
Dar šiemet siūlymas gali atsidurti Seime
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas taip pat patvirtino, kad opozicijoje atsidūrusių konservatorių rinkiminėje programoje bei dabar kuriamos šešėlinės Vyriausybės programoje tokia nuostata – skatinti žmones sveikai gyventi mažesniais mokesčiais – numatyta.
„Ar Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija reaguos į Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime išdėstytas rekomendacijas, sunku pasakyti, nes tai tik patariamoji institucija formuojant sveiko gyvenimo politiką ir gerinant visuomenės sveikatą. Visgi manyčiau, kad tiek Vyriausybė, tiek Parlamentas turėtų reaguoti į tokius siūlymus ir galvoti, kaip tokią priemonę pritaikyti“, - įsitikinęs A. Matulas.
Pasak Seimo nario, neišradinėjant dviračio, reikėtų pasinaudoti kitose šalyse taikomais sveiko gyvenimo būdo kriterijais, kuriuos lengviausia nustatyti: diagnozuotas lėtinis alkoholizmas, dėl kurio žmogus jau yra įskaitoje psichikos sveikatos centre, rūkymas ir kūno svoris, jei antsvorio nesukelia medžiagų apykaitos sutrikimas.
Kokia suma galėtų būti įvertintas žmogaus apsisprendimas sveikai gyventi? „Užsienio privačiuose draudimo fonduose sumos skiriasi ženkliai. Žmogus pats sprendžia, ar jis drausis didele suma su rizikos veiksniais, ar pradės dirbti su jais ir galės pasinaudoti mažesniu mokesčiu. Tačiau pas mus nėra papildomo sveikatos draudimo, o dabartinis sveikatos apsaugos ministras serga sovietine nostalgija ir ketina sveikatos apsaugos sistemą visiškai sugrąžinti į biudžetinį finansavimą. Tad nežinia, kaip čia bus. Visgi vienaip ar kitaip skatinti žmonių atsakomybę dėl sveikos gyvensenos reikėtų. Žinoma, pirmiausiai mokestis turėtų būti ne didinamas turintiems rizikos veiksnių, bet mažinamas gyvenantiems sveikai. Kaip tai padaryti, gali būti įvairių mechanizmų. Galbūt mokesčių skirtumą šie žmonės galėtų kaupti ir vėliau panaudoti. Tik po 2-3 metų, kai visuomenė bus informuota, galima kalbėti ir apie mokesčio didinimą tiems, kurie visiškai nesirūpina sveikata. Iš karto padidinti mokesčio nepavyktų“, - svarstė politikas.
A. Matulo teigimu, toks suformuluotas siūlymas Seimui turėtų būti teikiamas rudens sesijoje.
