Padaugėjo pacientų su bėrimais
Kaip DELFI patvirtino Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Biruta Zdanevičienė, pavojinga situacija Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijoje baigėsi. Per 10 inkubacinio periodo dienų susirgimas nepasikartojo. Medikams buvo kilęs įtarimas dar dėl vieno gimnazisto sveikatos, tačiau laboratoriniai tyrimai meningokoko infekcijos nepatvirtino.
„Tačiau nelaimė medikus padarė labai budrius ir netgi sukėlė atvirkštinę reakciją. Pastebime, kad vaikai daug dažniau siunčiami į ligoninę ar guldomi. O juk teisės aktais yra nustatytos indikacijos, dėl kurių galima pacientą guldyti. Vien dėl to, kad baimės akys didelės, negalima guldyti paciento, nes vėliau teks atsiskaityti ligonių kasoms, kurios gali ir nesumokėti už nereikalingą gydymą stacionare. Kita vertus, medikus galima suprasti. Tai reta infekcija ir dabar visi bijo jos nepastebėti, todėl dažniau ją įtaria“, - teigė pašnekovė.
Anot Santariškių klinikų Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Binkio, pasirodžius informacijai apie paauglio mirtį nuo meningokoko infekcijos ir antrą įtariamą atvejį, žmonės iš tiesų plūstelėjo į ligoninę. Tiesa, pačios meningokoko infekcijos atvejų nepadaugėjo.
„Įsibaiminę tėvai atveždavo savo vaikus, o ir gydytojai tapo budresni ir apsidrausdami siuntė pacientus, kad atmestume diagnozę. Mes taip pat ne iškarto galime ją nustatyti. Turime stebėjimo palatas, į kurias kartais paguldome kelioms valandoms. Jei jokių naujų simptomų nėra, liga neprogresuoja, paleidžiame pacientą. Kita vertus, žmonės teisingai daro, kad jeigu mato kažkokį bėrimą, ypač kartu su karščiavimu ir peršalimo simptomais, atvažiuoja. Atskirti, ar bėrimas pavojingas, gali tik medikas. Dabar panika dėl meningokoko infekcijos aprimo, jau pradeda kalbėti apie gripą, tačiau budrumas dėl šios ligos visgi turi išlikti visus metus“, - teigė medikas.
Beje, ligoninė pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką nemokamai teikia tik būtinąją pagalbą. Jei žmogus atvyko be šeimos gydytojo siuntimo, o savo nuožiūra, dėl abejonių vaiko sveikata arba dėl ligos, kuri neatitinka skubios pagalbos kriterijų, už konsultaciją pagal ligonių kasų nustatytus įkainius teks susimokėti per 40 litų.
„Žmonės nelabai tai žino, dėl to kyla nemažai konfliktų. Gydytojui kartais labai sunku paaiškinti, kodėl reikia mokėti. Paprastai atvykę žmonės įsivaizduoja, kad jeigu vaikas yra draustas, vadinasi, visas gydymo paslaugas jis turi gauti nemokamai. Tačiau teisės aktai labai aiškiai apibrėžia, kada galima teigti, kad reikalinga būtinoji pagalba. Žinoma, bėda, kad poliklinikos nedirba visą parą ir savaitgaliais, todėl žmonės negali pakliūti pas savo šeimos gydytoją“, - teigė K. Binkis.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame būtinosios pagalbos kriterijų sąraše nurodomi tokie simptomai, kaip labai stiprus ūmus arba vidutinio stiprumo skausmas dėl įvairių priežasčių, mieguistumas, sulėtėjusi reakcija, didelis karščiavimas arba bendras kūno atšalimas, nenustojamas (ilgiau kaip 30 min.) vėmimas, ūmi dehidratacija ir pan.
Pavojingiausias metas – ruduo ir pavasaris
Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vadovas prof. Arvydas Amborsaitis DELFI sakė, kad Lietuvoje jau keletą metų iš eilės registruojama 50-60 meningokokinės infekcijos atvejų, 5-6 žmonės miršta. Liga pasireiškia nosies ir gerklės peršalimo simptomais, kraujo užkrėtimu arba meningitu (smegenų uždegimu). Pavojingiausia – žaibinė meningokoko forma, kai žmogus gali mirti per keliolika ar kelias valandas, net jei laiku gauna gydymą.
„Dabartiniai pavieniai susirgimai vadinami tarpepideminiu laikotarpiu. Epidemiją paprastai sukelia A ir C tipai, o pas mus visais atvejais išskiriamas B tipas. Nuo šios atmainos skiepų nėra. Ir nors ji neturi savybių sukelti epidemiją, visgi nuo jos mirštama. Lietuvoje meningokoko epidemija paskutinį kartą buvo maždaug prieš 30 metų. Tuomet vienu metu gulėjo šimtai ligonių. Tiesa, tai nebuvo B tipas“, - pasakojo medikas.
A. Ambrozaičio manymu, gerai, kad gydytojai dabar šiek tiek atidžiau apžiūri ligonį ir stengiasi nepraleisti šios ligos. Juolab kad dabar yra pats šios infekcijos sezonas. Paprastai daugiau susirgimų registruojama spalį-lapkritį ir balandį-gegužę. Žiemą dėl šalčio ligos sukėlėjas žūsta. Medikas nuramino, kad užsikrėsti meningokokine infekcija nėra taip pat lengva, kaip, pavyzdžiui, gripu. Nors liga plinta oro lašeliniu būdu, turi būti labai artimas kontaktas su infekcijos šaltiniu.
