Tyrėjai pareiškė, kad dėl spaudimo, kurį patiria kūno dalys, ant kurių mes sėdim arba gulim, ant jų formuojasi 50 proc. daugiau riebalų.
Tai paaiškina, kodėl tunkama nuo ilgalaikio sėdėjimo priešais televizorių arba kitokio sėdimo gyvenimo būdo bei judėjimo stokos.
Nukenčia net ir tie žmonės, kurie sveikai maitinasi ir sportuoja, tačiau dirba sėdimą darbą.
Mokslininkai išsiaiškino, kad preadipocito ląstelės – riebalinių ląstelių pirmtakai – virsta riebalinėmis ląstelėmis ir ima gaminti dar daugiau riebalų, kai joms tenka ilgą laiką atlaikyti mechaninę apkrovą – svorį, kuris tenka kūno audiniams, kai mes sėdime ar gulime.
Tyrinėdami pacientų, kurių stuburo smegenys pažeistos, raumenų audinių atvaizdus, atliktus magnetinio rezonanso tomografijos metodu, jie pastebėjo, kad bėgant laikui svarbiausiuose kūno raumenyse atsiranda vis daugiau riebalinių ląstelių.
Tai paskatino juos ištirti, kaip riebalinio audinio augimą skatina mechaninė apkrova – jėga, kuria spaudžiama tam tikra ląstelių sritis.
Tyrėjai stimuliavo preadipocitus gliukoze arba insulinu, kad jie virstų riebalinėmis ląstelėmis. Tada atskiras ląsteles jie patalpindavo į specialų ląstelių tempimo prietaisą, pritvirtinę jas prie lankstaus, elastingo pagrindo.
Testuojamoji ląstelių grupė buvo ilgą laiką nuolat tempiama, imituojant ilgalaikį sėdėjimą ar gulėjimą, o kontrolinės grupės ląstelės nebuvo mechaniškai veikiamos.
Tyrėjai pastebėjo skysčio lašelių formavimąsi abiejose ląstelių grupėse, tačiau vos po dviejų savaičių apkrovos, testuojamojoje grupėje susiformavo daug daugiau lašelių ir jie buvo daug didesni.
Tuo laikotarpiu, kai ląstelės susiformavo, mechaninę apkrovą patyrusių ląstelių grupėje susiformavo penkiasdešimt procentų daugiau riebalų nei kontrolinėje grupėje.
Profesorius Amiras Gefenas ir Tel Avivo universiteto pasakė: „Nutukimas kyla ne tik dėl nesubalansuotų kalorijų. Pačios ląstelės reaguoja ir į mechaninę aplinką. Riebalų ląstelės gamina daugiau trigliceridų (pagrindinė kūne susidarančių riebalų forma), kai patiria statinį tempimą.“
„Mechaninę apkrovą ląstelės patiria įvairiais būdais. Paaiškėjo, kad ilgalaikė statinė mechaninė apkrova ir tempimas dėl kūno svorio sėdint arba gulint turi įtakos lipidų (riebalų) gamybos augimui.“
Šie rezultatai nurodo, kad reguliuojant svorį reikia vertinti ne tik suvartojamas ir sudeginamas kalorijas, bet ir atsižvelgti į ląstelių mechaninę aplinką, pasakė profesorius A. Gefenas.
Jis įspėjo, kad, žinoma, yra žmonių, kurie dėl fizinės būklės yra prikaustyti prie vežimėlio ar lovos, tačiau net ir sveiki žmonės per mažai juda, nes visą dieną sėdi prie darbo stalo.
Ilgas sėdėjimas neigiamai veikia net ir tuos žmones, kurie rūpinasi savo mityba ir sportuoja.
Tyrimas buvo paskelbtas leidinyje „American Journal of Physiology – Cell Physiology“.
