Pagal nustatytą kompensavimo tvarką tikėtis kito aparato galima tik po penkerių metų. Tačiau mažam vaikui kiekviena diena tyloje per brangi, todėl daugelis tėvų priversti išleisti paskutinius pinigus ar net bristi į skolas ir pirkti gerokai brangesnį, bet kokybišką klausos aparatą. Vis dėlto apie tūkstantį eurų kainuojantis aparatas, padedantis vaikui girdėti, kai kurioms šeimoms neprieinamas.
Kaip „Sekundei“ pasakojo Panevėžio rajono Perekšlių kaime gyvenanti Laura Simėnienė, kad jų pirmagimis Simukas negirdi, šeima pamatė tik mažyliui sulaukus metų. Įtarimus sustiprino tai, kad sūnus neatsisukdavo kviečiamas, nereagavo į aplinką. Medikai nieko paguodžiamo nepasakė: jų diagnozė buvo negailestinga – sūnus niekada negalės girdėti.
„Vis vylėmės, kad daktarai klysta, tačiau atlikus išsamesnius tyrimų mums patvirtino, kad Simukas negirdi, ir jam reikalingas klausos aparatas. Aš pati nuo gimimo negirdžiu, tačiau su klausos aparatu galiu gyventi visavertį gyvenimą. Todėl tikėjomės, kad ir sūnui tiks klausos aparatas“, – kalbėjo moteris.
Tačiau valstybės kompensuojamas klausos aparatas vaikui netiko. Pasak mamos, vos uždėjus, sūnus jį plėšdavo nuo ausies ir kišdavo į dėžutę. Aparatas ūžė, skleidė nepageidaujamus garsus, todėl vaikas nesijautė gerai. Tėvai ne kartą vežė specialistams reguliuoti klausos aparatą, bet vaikas prie jo niekaip nepriprato.
„Aš iš pradžių nešiojau valstybės nupirktą klausos aparatą, bet jis man netiko. Tai matydama mano teta ėmė iš gerų žmonių rinkti pinigėlius ir jai pavyko nupirkti man aparatą, su kuriuo puikiai girdžiu. Dažnai jį uždedu ir Simukui, nors jis nėra pritaikytas vaikui. Tačiau matau, kaip jis atgyja, pradeda bendrauti, kalbėti, stebėti aplinką“, – pasakojo L. Simėnienė.
Tikisi gerų žmonių pagalbos
Tėvai jau nusižiūrėjo pagal visus parametrus tinkamą jų sūnui klausos aparatą. Tačiau tvarka tokia, kad šeima naujo klausos aparato iš Ligonių kasų gali tikėtis geriausiu atveju po trejų metų. Be to, jo kaina gerokai viršija Ligonių kasų kompensuojamą sumą. Priklausomai nuo klausos aparato modelio, kuris individualiai pritaikomas pagal kurtumo laipsnį, kompensacijos suma šiuo metu suaugusiesiems gali būti nuo 44,09 iki 50,18 Eur, vaikams – nuo 100,05 iki 316,27 Eur.
„Mes jau žiūrėjome, kad mūsų vaikui tinkamiausias aparatas kainuoja 915 eurų. Jis būtų dedamas į ausytę ir nereikėtų jokio implanto. Deja, to aparato kainos niekas nekompensuos, nes vieną nemokamai jau gavome. Reikėtų laukti dar trejus metus, bet mums jo reikia dabar“, – guodėsi mama.
Šeima neturi pinigų sūnui gyvenimą pagerinsiančiam aparatui. L. Simėnienė sakė gaunanti tik neįgalumo pašalpą, nesiekiančią nė dviejų šimtų eurų. Dirbti negalinti, nes namuose – ne tik trimetis Simukas, bet ir vos vienerių jo brolis.
Šeimos galva šiuo metu taip pat nedirba. O už pirmagimio neįgalumą gaunamų pinigų vos pakanka vaistams, mat, be kurtumo, mažylis turi ir kitų sveikatos problemų, tad vaikui reikia ir specialių maisto papildų, ir kokybiškesnių produktų.
„Jau geriau pati būsiu nevalgiusi, kad tik vaikui galėčiau nupirkti klausos aparatą, tačiau iš gaunamų pajamų nieko nepavyksta sutaupyti. Mama ir močiutė taip pat sunkiai verčiasi, tad vienintelė mūsų išeitis – prašyti gerų žmonių pagalbos. Socialiniame tinkle „Facebook“ išplatinau žinutę, kad mums reikalinga pagalba įsigyti klausos aparatą. Nors iki reikalingos sumos labai daug trūksta, bet esu be galo dėkinga tiems, kurie paaukojo ir po penkis ar dešimt eurų. Prieš daugybę metų ir man buvo nupirktas klausos aparatas iš gerų žmonių suaukotų lėšų, tad viliuosi, kad ir mano sūnus galės girdėti“, – graudinosi mama.
Nemokami aparatai tinka ne visiems
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos, kur nuo šio rudens mokosi Simas, direktorė Danutė Krikščiūnienė teigė, kad atvejis, kai netinka valstybės kompensuojamas klausos aparatas, ne vienintelis. Gana dažnai vaikai negali nešioti šių aparatų, nes jie nekokybiški. O laukti dar penkerius metus, kol galės gauti kitą, per didelė prabanga. Mat kuo anksčiau vaikas pradeda girdėti, tuo greičiau gali tolygiai vystytis ir mokytis kartu su sveikais bendraamžiais.
„Labai sudėtinga, kai vaikas neturi kokybiško klausos aparato, nes kiekviena diena yra be galo svarbi. Dabar berniukas jam skirtą aparatą plešia iš ausytės, bet mamos mielai nešioja. Matyti, kaip iš karto akyse atsiranda ugnelė, vaikas pasikeičia, pradeda bendrauti su aplinkiniais. Deja, mamos aparatas jam per garsus. Atrodytų, reikia tiek nedaug, kad vaiko gyvenimas pasikeistų, tačiau kai kurioms šeimoms ir tai sunkiai pasiekiama“, – teigė D. Krikščiūnienė.
Mokykla ir ji pati direktorė yra padėjusi ne vienai šeimai surinkti pinigų vaikui tinkamam klausos aparatui nupirkti. Todėl ir dabar viliasi, kad žmonės suaukos klausos aparatui reikalingą sumą.
„Simas turi labai rūpestingą mamą, ji savo vaikui nori kokybiško gyvenimo. Pati patyrusi, ką reiškia negirdėti aplinkinio pasaulio, todėl puikiai supranta, ką tenka išgyventi sūnui. Turime ne vieną pavyzdį, kaip gerų žmonių pagalba padėjo, todėl viliamės, kad ir dabar atsiras neabejingų kitų nelaimei.“, – kalbėjo D. Krikščiūnienė.
Pasirinkimo nėra
Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „Pagava“ pirmininkė Rima Sitavičienė tvirtina, kad didžiausia problema – ne penkerių metų laikotarpis, o ta, kad centralizuotai perkami klausos aparatai nėra kokybiški. Valstybės skiriamų aparatų baterijos greitai išsikrauna, be to, vos po kelių mėnesių pasirodo defektų – ūžimas, nešvarus garsas.
„Pigiais aparatais skundžiasi ne vienas. Kai žmogus nori pirkti akinius, parenka tik jam tinkamus, o klausos aparatą leidžia pasirinkti iš kelių, bet kiekvieno klausa skirtinga. Kokybiškas aparatas gali būti tik tas, kuriuo vaikas galės girdėti visus garsus. Kuo mažesniam vaikui parinksime tinkamą aparatą, tuo mažiau investicijų reikės ateityje“, – „Sekundei“ teigė R. Sitavičienė.
Realybė tokia, kad kokybiški klausos aparatai nėra pigūs – priklausomai nuo klausos netekimo laipsnio, jie kainuoja apie pusantro tūkstančio eurų. Kuo klausa blogesnė, tuo aparatas brangesnis.
„Valstybės finansuojama suma labai maža. Jeigu tėvai gerus klausos aparatus įsigyja savo lėšomis, Ligonių kasos kompensuoja tik maždaug 10 proc. sumos. Jei nėra pinigų, tenka arba rinktis iš to, ką siūlo ligonių kasos, nors nežinia, ar nekokybiškas aparatas yra geriau negu nieko, arba ieškoti rėmėjų“, – kalbėjo R. Sitavičienė.
Permainų teks palaukti
Tiesa, yra ir tam tikrų prošvaisčių. Jau parengta nauja klausos aparatų kompensavimo tvarka, pagal kurią aparatai nebebus perkami centralizuotai. Tėvai savo vaikui galės pirkti tinkamiausią prietaisą, tačiau kol kas neaišku, kokią dalį sumos kompensuos ligonių kasos.
Viena didžiausių naujovių ta, kad naujoje kompensavimo tvarkoje numatyta, jog vaikams iki septynerių metų nebereikės taip ilgai laukti, kol bus galima įsigyti naują aparatą – per šį laikotarpį bus kompensuojama du kartus.
„Jeigu kompensuojama suma bus nustatoma pagal centralizuoto pirkimo kainą, tada nebus galima įpirkti ir pačių paprasčiausių klausos aparatų. Bet gal bus galima pakoreguoti kompensavimo tvarką“, – vylėsi bendrijos „Pagava“ pirmininkė.
Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Vita Lyskoitienė „Sekundei“ patvirtino, kad pagal naująją tvarką klausos aparatai bus kompensuojami nuo 2017 m. sausio mėnesio. Šios priemonės bus kompensuojamos kaip ortopedijos techninės priemonės, t. y. privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas pacientas, pasitikrinęs klausą pas gydytoją (šiuo atveju otorinolaringologą) ir turėdamas jo siuntimą, galės kreiptis į bet kurią įmonę, pasirašiusią sutartį su Valstybine ligonių kasa bei prekiaujančia klausos aparatais.
Šioje įmonėje žmogus galės iš karto išsirinkti nemokamą klausos aparatą arba, jei pageidaus, kitokį klausos aparatą su priemoka.
O vaikams iki 7 metų klausos aparatai bus kompensuojami kas trejus metus, be to, bus kompensuojami individualūs ausies įdėklai.
Norintieji padėti mažajam Simui ir jo šeimai įsigyti vaikui tinkamą klausos aparatą, duomenis, kaip tai padaryti, galite rasti straipsnio apačioje ČIA.
