„Su Sosnovskio barščiais šienaudama kovoju jau šešerius metus – jie auga sode, todėl negaliu jo niekuo purkšti, naudoti cheminių priemonių, nes ten auga obelys. Sodą deklaruojame, iki liepos 15 d. reikėjo jį nušienauti, todėl nebuvo galimybių laukti ne saulėtos dienos“, – priežastį, kodėl barščius šienavo saulėtą dieną, paaiškino moteris.
Ji teigė žinojusi, kad barščiai pavojingi, todėl prieš šienaudama kūną gausiai uždengė drabužiais, užsidėjo kaukę, apsimovė pirštines. Deja, tai nuo nelaimės neišgelbėjo.
„Neįsivaizduoju kaip, bet net per mano drabužius ant mano kaklo, veido ir rankų riešų pateko jų sulčių, kuriomis stipriai apsideginau. Grįžusi iš kaimo pamačiau, kad atsirado raudonos dėmės, iššoko pūslės. Norėdama sumažinti pažeidimus, į vaistinę nuėjau nusipirkti medikamentų, kad neskaudėtų. Vaistininkė baisiausiai išsigando“, – pasakoja pašnekovė.
Pasak jos, darbuotoja nežinojo, kaip jai padėti, kokių vaistų pasiūlyti, todėl pasisiūlė iškviesti greitąją.
„Man buvo labai keista, kad vaistinėje nėra medikamentų, kad būtų suteikta pirmoji pagalba, bent kiek padėta to žmogaus sveikatai. Be to, nusistebėjau, kad greitajai pagalbai skambinama dėl tokio menkniekio, kai aš, turėdama seną motiną, sunkiai išsikviečiu greitąją pagalbą – jie nenori važiuoti“, – piktinosi nuo Sibiro barščių nukentėjusi moteris. Tokia reakcija ji itin stebėjosi ir dėl to, kad kai prieš kelerius metus dėl barščių sukeltų nudegimų į polikliniką buvo nuėjusi jos pažįstama, jos buvo klausta, ar tai kartais ne paprasčiausia šienligė.
„Paprašiau, kad duotų man receptą, kad pagamintų man vaistus, nes taip prieš keletą metų buvo gydoma mano pažįstama (…) Jis pasakė, kad Vilnius vaistus gamina tik vienoje vaistinėje ir paklausė, kokius čia vaistus reikia gaminti“, – piktinosi pašnekovė, gavusi tik tepalą nuo niežėjimo.
Ją labiausiai stebina, kad apie problemas, keliamas Sibiro barščių, žinoma tiek metų, tačiau nesuteikiama jokia parama su jais kovojantiems, tiems, pas ką barščiai užsiveisia.
„Tiek metų tokie dalykai vyksta, o nesuranda jokių priemonių“, – kalbėjo moteris, mananti, kad barščių naikintojams turėtų būti suteikta materialinė pagalba priemonėms, pavyzdžiui, druskai ar plėvelei įsigyti ir efektyviai kovai užtikrinti.
Ją nustebino ir tai, kad nors apie gripo epidemiją, šienligę pranešama nuolat, kaip gydyti nudegimus nuo Sibiro barščių, kokie jie pavojingi, niekas nežino.
„Absoliučiai jokios informacijos, ką daryti, kaip elgtis nudegus. Juk atsitinka taip, kad ir žinant, saugantis, tos sultys užtykšta. Nėra jokios informacijos, kaip elgtis. Ką daryti, ką Sveikatos ministerija galvoja, kodėl nei per televizorių, nei per radiją, nei kitur nesakoma, ką daryti atsitikus tokiam atvejui?“, – apmaudo neslėpė ji.
Ragina kreiptis į medikus
Kaip DELFI anksčiau teigė Antakalnio poliklinikos gydytoja dermatovenerologė Audronė Montvilienė, numoti ranka į barščių sukeltus nudegimus nereikėtų.
„Dažniausiai nukenčia šienaujantys žolę, vaikštinėjantys po pievas, skinantys iš pažiūros gražius augalus. Užtiškus sulčių ant odos, atsiranda bėrimas. Pradžioje oda dažniausiai parausta, patinsta, gali tame fone atsirasti smulkios pūslytės, kurios gali didėti, jungtis iki kelių centimetrų diametro. Tokios pūslės lengvai traumuojamos, plyšta, atsiranda šlapiuojančios žaizdos, bėga audinių limfa.
Jos teigimu, vasaros metu dažniausiai kreipiasi šienaujantys žolę asmenys, bet nebūtinai nukentėję nuo Sosnovskio barščio, tai gali būti ir rūtos, petražolės, salierai, pomidorai bei kiti augalai. Kenčiama nuo augalų paliktų žymių (atsiranda rudos pigmentinės dėmės, rimtesniais atvejais – odos paraudimas ir pūslelės) prisilietus prie jų. Jei tai tik viso labo paraudimas, galima išgerti antihistamininių vaistų ir pasitepti cinko tepalu. Jei pažeidimas stipresnis, tuo neapsiribojama, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
