Žmogus tampa užkrečiamas jau paskutinę inkubacinio laikotarpio dieną
Gimnazistams ir jų tėvams patariama būti budriems 10 dienų – tai ilgiausias ligos inkubacinis laikotarpis. Jei pakiltų temperatūra, atsirastų peršalimo simptomų, pasidarytų bloga, jie turėtų kreiptis į gydytoją ir pasakyti, kad turi riziką susirgti meningokoko infekcija.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės teigimu, kasmet Lietuvoje registruojama iki 70-80 meningokokinės infekcijos atvejų. Šiemet iki rugsėjo 6 d. registruoti 56 atvejai, tarp jų – 6 mirtys. Mirė trys kūdikiai iki metų amžiaus, vienas vienerių metų kūdikis, penkiolikmetis ir keturiasdešimtmetis. Pernai sirgo 36 asmenys, 7 iš jų mirė, užpernai – atitinkamai 69 ir 6.
„Paprastai dažniau serga vaikai, ypač iki penkerių metų. Mat vaikų imuninė sistema dar tik formuojasi, o bakterija turi polisacharidinę kapsulę, kurios vaikai iki dvejų metų neatpažįsta, todėl jų organizmas pats kovoti su bakterija nesugeba. Vaikui augant imuninė sistema tobulėja ir vaikas darosi mažiau imlus ligų sukėlėjams, tarp jų ir meningokokui.
Kita vertus, infekcija neaplenkia bet kokio amžiaus žmonių. Pavyzdžiui, pernai sirgo asmenys, kuriems buvo 78 ir 84 metai. Jie abu mirė. Užsikrėtimo sąlygos kol kas nėra visai aiškios. Manoma, kad tai gali lemti ne tik imuninė sistema, bet ir tam tikros lėtinės ligos, genetinis kodas. Ši bakterija turi savybę papulti į kraują ir sukelti kraujo užkrėtimą ar pūlingą smegenų uždegimą“, - pasakojo specialistė.
Anot medikės, žmogus, užsikrėtęs infekcija, gali ir visiškai nesirgti, tiksliau persirgti nesimptomine forma arba jausti visai nestiprius peršalimo simptomus. Bėda ta, kad toks žmogus, pats to nežinodamas, bakteriją sėkmingai platina kitiems – bučiuodamas savo vaiką, čiaudėdamas, netgi kalbėdamas. Mat bakterija plinta oro lašeliniu būdu, todėl jos sklidimo kelias labai greitas – užtenka žmonių pilnoje patalpoje ligos nešiotojui nusičiaudėti.
Inkubacinis ligos periodas yra labai trumpas – nuo 1 iki 10 dienų, dažniausiai – keturios dienos. Žmogus tampa užkrečiamas jau paskutinę inkubacinio laikotarpio dieną. Taip pat užkratas kurį laiką gali išlikti ir po ligos, nors žmogus jau jausis gana sveikas.
Jei vaiko liga prasideda staiga, būtina iškart kreiptis į gydytoją
„Ši liga pavojinga todėl, kad ji iš tiesų gali pasireikšti kaip eilinis peršalimas. Meningokokas kaip tik mėgsta šaltą orą, o dabar kaip tik prasideda sezonas, kai padaugėja sergančiųjų peršalimo ligomis. Ne paslaptis, kad žmonės, lengvai sirgdami, o ligos lengvumą jie paprastai įsivertina patys, beje, patys ir gydymą pasiskiria, neretai vaikšto į darbą, eina į žmonių susibūrimus.
Jie mano, kad tik kosėja, sloguoja ir čiaudo. Bet juk nežinia, kokios ligos sukėlėją jie nešiojasi. Be to, jei žmogaus imuninė sistema silpnesnė ar jis turi kokią nors lėtinę ligą, bakterija iš tiesų gali sukelti žaibines ligos formas. Mat bakterijai nusibosta ir ji suaktyvėja. Kartais žmonės neįvertina savo amžiaus, persirgtų ligų, galbūt net nežino, kad turi problemų su imunine sistema, ir elgiasi neatsakingai. Taip jie pakenkia ir sau, ir kitiems“, - įsitikinusi D. Razmuvienė.
Paprastai meningokoko infekcija turi tokius simptomus: aukštą temperatūrą, pykinimą, vėmimą, galvos skausmą, silpnumą ir vadinamąjį hemoraginį bėrimą – tai labai smulkios taškinės kraujosrūvos, kurios susilieja į didesnius plotelius. Bėrimas nebūna visame kūne – jis gali būti pasislėpęs kurioje nors kūno vietoje. Taigi pastebėjus bėrimą, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, kad šis jį įvertintų. Taip pat po 20-30 valandų nuo susirgimo pradžios atsiranda sprando raumenų rigidiškumas (ligonis pats negali smakru pasiekti krūtinės), kaklo skausmai.
Dažniausiai pasitaiko lengvos ligos formos, kurioms išvardintieji ligos požymiai pasireiškia blankiai. Pasveiksta vidutiniškai per 10-14 dienų. Antrą kartą ta pačia meningokoko forma susergama retai – paprastai susiformuoja imunitetas.
„Bet kokio amžiaus vaikams būdinga, kad ligos simptomatika gali labai greitai keistis. Pavyzdžiui, jei prieš valandą vaikas nekosėjo, o dabar kosėja su gausiausiomis išskyromis, tėvams reikėtų sunerimti. Arba jeigu staiga pakyla aukšta temperatūra – per 40 laipsnių, tikrai nebereikia nieko laukti – nei ryto, nei kol temperatūrą numuš arbatos, o iškart kviesti greitąją pagalbą ir vežti į ligoninę. Žaibinei ligos formai jau svarbios valandos“, - spėjo D. Razmuvienė.
Esanti vakcina nuo Lietuvoje cirkuliuojančios bakterijos neapsaugo
Kita vertus, jei liga diagnozuojama laiku, žmogus neturi papildomų neigiamų indikacijų, ji išgydoma, kadangi bakterija neatspari antibiotikams. Tačiau kol kas mokslininkai neturi atsakymo, kodėl ši bakterija gali pasirinkti jaunus, sveikus žmones ir nusinešti jų gyvybes. Juolab kad tai ne virusas, o tik bakterija – ji neturėtų būti tokia agresyvi.
Taip pat nėra daryta meningokoko infekcijos paplitimo tyrimų populiacijoje bei niekas negali pasakyti, kiek yra šios bakterijos nešiotojų, persergančių nesimptomine ligos forma. Literatūroje šiuo klausimu duomenys drastiškai įvairuoja – nuo 2 iki 50 proc.
„Vienintelis apsisaugojimo būdas nuo Lietuvoje cirkuliuojančios meningokoko infekcijos – higiena ir antibiotikų kursas turėjus kontaktą su sergančiuoju. Ši infekcija gali būti trijų tipų – A, B ir C. Pats pikčiausias yra A tipas, kuris labiausiai mėgsta Afrikos regioną. Ten jis sukelia epidemijas, per kurias miršta daug žmogų. Tačiau prieš šį tipą sukurta vakcina. Pradėjus vakcinuoti žmones, epidemija suvaldoma per dvi savaites. Lietuvoje A tipo nebūna, dažniausiai cirkuliuoja B tipas, o nuo jo skiepų nėra“, - pasakojo D. Razmuvienė.
