Vienoje Lietuvos ligoninėje gydytojas už etatą vidutiniškai gauna 7 tūkst. litų, kitoje tik 2665 litus ant popieriaus. Dar didesni slaugytojų darbo užmokesčio skirtumai. Taip Seime surengtoje konferencijoje teigė Sveikatos apsaugos ministrės patarėja Janina Kumpienė.
Pasak patarėjos, daugiausiai vienas gydytojas uždirbo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – 7 079 litus, mažiausiai Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje – 2665 litus.
Aukščiausias slaugytojo atlyginimas – Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikose. J. Kumpienės žodžiais, tai gražus pavyzdys, šioje įstaigoje slaugytojos pakankamai pagerbtos. Mažiausias vienos slaugytojos darbo užmokestis Palangos „Gintaro“ sanatorijoje, siekia 1866 litus ant popieriaus.
„Vidutinis vieno darbuotojo atlyginimas, įskaitant ir kito personalo darbo užmokestį, aukščiausias Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, žemiausias Kauno klinikinėje ligoninėje“, – sakė ministrės patarėja. Pasak pranešėjos, vidutinis vieno sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojo mėnesio atlyginimas – 2467 litai neatskaičius mokesčių.
Rokiškio fenomenas
DELFI domėjosi, kodėl atlyginimų lentelėje išsiskyrė Rokiškio psichiatrijos ligoninė.
Kaip pabrėžė Sveikatos apsaugos ministrės patarėja, ši įstaiga – specifinė. „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje viso labo dirba tik 10 daktarų. Ten gydomi nepakaltinami nusikaltimus padarę asmenys, todėl reikia daug ir fiziškai stiprių slaugytojų vyrų, kurie būtų pasirengę dirbti su pavojingais pacientais. Daktarams taip pat daugiau mokama už riziką ir didžiulį psichologinį stresą. Kadangi jų tik 10, įstaiga gali sau leisto mokėti aukštesnį atlyginimą, nei kitose įstaigose“, – komentavo SAM atstovė.
Patarėja akcentavo, kad informaciją apie atlyginimus ji pateikė turėdama omenyje fizinį asmenį, kuris nebūtinai dirba visu etatu. „Vienas gali dirbti puse etato, o kitas, pusantro“ – pabrėžė J. Kumpienė, pridurdama, kad fizinio asmens uždarbio vidurkis – mažiau objektyvus rodiklis, kalbant apie slaugytojų ir gydytojų darbo užmokesčio skirtumus.
A. Baublytė: kas darosi provincijoje – baisu
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjungos vadovės Aldonos Baublytės teigimu, gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio suvienodinimas – vienas aktualiausių klausimų.
„Profesinės sąjungos siekia, kad jei gydytojo atlyginimas prilyginamas 100 proc., slaugytojų atlyginimas siektų nuo 50 iki 65 proc. gydytojo algos, priklausomai nuo profilio“, – komentavo A. Baublytė.
Jos žodžiais, šiandien tie skirtumai kai kur sunkiai suvokiami: „Pavyzdžiui, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje gydytojo vidutinis atlyginimas yra tris kartus didesnis, nei slaugytojo. Tai nėra normalu!“
A. Baublytės nuomone, atlyginimų sistema Lietuvoje labai išbalansuota. Kai kur slaugytojai geresnes sąlygas išsiderėję individualiai, kitur per kolektyvines sutartis „šį klausimą“ pareguliavę, tačiau „tai, kas darosi rajonuose – baisu, nes paklausių specialybių medikai gauna didžiulius atlyginimus, o slaugytojai dirba už minimalią algą“.
„Ypač dabar, kai nuo spalio minimalią algą pakėlė 35 litais, yra slaugytojų, kurie gauna vos 5-6 litais didesnį užmokestį, nei nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės. Yra daug rajonų, kur medicinos darbuotojų situacija prasta. Periferijoje kiek geriau tik didžiosiose ligoninėse, tose, kurių steigėjas Sveikatos apsaugos ministerija. Rajoninėse – sudėtingiausia“, – konstatavo DELFI pašnekovė. Pasak A. Baublytės, profsąjungos siekiamybė ir yra „panaikinti didžiulius skirtumus tarp tą patį darbą dirbančių medikų“.
Kur „gydytojai aukojasi dėl slaugytojų“
Pasak Sveikatos apsaugos ministrės patarėjos J. Kumpienės, iš tiesų yra įstaigų, kurioms ji labai linkėtų pakelti slaugytojoms atlyginimus.
„Yra ir tokių, kur tas santykis normalus. Pagirtinas slaugytojų ir gydytojo atlyginimų santykis VUL Santariškių klinikose. Sakyčiau, čia daktarai tam tikra prasme aukojasi, mokėdami santykinai aukštą atlyginimą slaugytojams, tačiau tai – gražu ir gerai“, - pabrėžė SAM atstovė.
Paprašyta pakomentuoti, kodėl skirtingose ligoninėse taip skiriasi atlyginimai, patarėja atkreipė dėmesį, kad visoms įstaigoms už atliktas paslaugas apmokama tomis pačiomis kainomis.
„Finansinę būklę kažkiek gali lemti paslaugų struktūra. Kai kur ji gali būti palankesnė, kitur pačiai ligoninei mažiau palanki. Vienų paslaugų kainos paskaičiuotos prieš daugelį metų ir iki šiol galioja. Kainos naujoms paslaugoms, kurios pradėtos teikti atsiradus naujoms technologijoms, pažangesniam gydymui, įkainojamos pagal dabartinę sąnaudų struktūrą. Tai irgi kažkiek turi įtakos ligoninių finansiniai padėčiai, nors, žinoma, nemažai priklauso ir nuo vadybos“, – sakė J. Kumpienė.
Problemiškiausia ligoninė – Šiauliuose
Problematiškiausia sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje J. Kumpienė pavadino Respublikinę Šiaulių ligoninę ir pabandė paaiškinti, kodėl ji turi apie 10 mln. litų nuostolį.
„Kai mes gydymo įstaigoms nebegalėjome už paslaugas apmokėti pilnomis kainomis ir jos mažėjo, tuo metu Šiaulių ligoninė su savo profesine sąjunga pasirašė sutartį, kurioje įsipareigojo, kad keliant paslaugos kainas darbuotojams bus kompensuojama sunkmečiu prarasta atlyginimo dalis. Per tokią sutartį, atsiskaitydami su darbuotojais, jie patyrė nemažas išlaidas. Tai prisidėjo prie didelių nuostolių. Juos padidino ir tai, kad dalį pinigų ligoninė laikė „Snoro“ banke, kuris bankrutavo ir kt.“, – DELFI pasakojo J, Kumpienė.
Bankrutuojančia įstaiga Šiaulių ligoninės SAM atstovė nevadino, tačiau pripažino, kad ji turi rimtai ieškoti vidinių išteklių problemai spręsti. „Mes kaip steigėjai, taip pat bandome prie to prisidėti: sudarome tapymo planus, imamės kitų priemonių. Ekonomikas pastebimai gerėja, taigi tikimės, kad kitais metais bus atstatyta iki 2009-ųjų buvusi paslaugų kaina ir ne tik šioje sveikatos priežiūroje situacija pagerės“, – sakė ministrės patarėja.
