Ji skundžia Anglijos medikų veiksmus ir ketina juos paduoti į teismą. Jei ne merginos mamos pastangos, jei ji nebūtų grįžusi į Lietuvą ir skubiai operuota Kauno klinikose, ko gero, pasekmės būtų labai liūdnos ar net mirtinos. Mergina tiesiog būtų pradėjusi pūti.
Užčiuopė guzą
Geresnio gyvenimo ir uždarbio į Angliją išvykusi ieškoti kėdainietė Paulina Chrapačaitė (21) įsidarbino viename restorane. Viskas sekėsi labai gerai: geras uždarbis, draugai, netrukus pas ją atvykęs brolis. Atrodo, ko daugiau ir reikia jaunai merginai. Tačiau ji netikėtai vieną dieną pajuto didelį skausmą kakle, o apsičiupinėjusi pajuto ten guzą. Iš pradžių viskas buvo lyg ir gerai, mergina galvojo, kad viskas praeis, tačiau buvo vis blogiau – guzas didėjo, merginai pradėjo svaigti galva, ji juto labai didelį skausmą, tad nedelsdama kreipėsi į medikus.
Viskas gerai...
Anglijos medikai apžiūrėjo merginą ir teigė, jog viskas praeis: gal ją perpūtė, gal kažką užvalgė ir įstrigo maistas... Pasak merginos, medikai spėliojo ir net šaipėsi iš jos baimių. Nors mergina reikalavo, kad ją ištirtų, medikai atsakė, kad guzas praeis, ir davė nuskausminamųjų vaistų.
Dirbti gali
Medikai netgi nedavė merginai nedarbingumo lapelio – esą ji ne su kaklu, o su rankomis virtuvėje dirba, tad dirbti gali. Tikėjo medikais, kad viskas praeis, o darėsi vis blogiau. Mergina net keletą kartų ėjo pas medikus ir maldavo, kad dar kartą ją apžiūrėtų, nes jai labai skauda. Gydytojai atliko tyrimus ir vėl nieko nenustatė...
Darėsi vis blogiau
Paulinai darėsi vis blogiau. Jos skausmo daugelis nesuprato ir juokėsi bei tyčiojosi iš jos. Pasak merginos, iš jos šaipėsi ne tik draugai, bendradarbiai, bet ir medikai. Esą mergina išsigalvoja, gal tas guzas nuo alkoholio ar kokių narkotikų vartojimo atsirado. Mergina jautė didžiulį pažeminimą. Jos niekas nepalaikė, o darėsi vis blogiau – guzas ir skausmai sparčiai didėjo.
Pasiūlė gydytis nuo depresijos
Mergina dar kartą ėjo pas medikus ir maldavo padėti, o šie jai davė telefono numerį ir pasiūlė kreiptis į depresijos gydymo centrą – esą ten jai turėtų padėti. „Aš jiems aiškinu, kad man nėra jokios depresijos, man reikia gydymo. Tada daktarai pasakė, kad reikia valgyti daug citrinų, kramtyti daug kramtomos gumos, ir guzas turėtų pranykti“, – šiurpias detales prisimena kėdainietė. O mergina vis eidavo ir eidavo pas gydytojus, maldaute maldavo, kad ją kas nors gydytų.
Taip atrodė merginos kaklas – Anglijos medikai patarė jai valgyti daugiau citrinų, kramtyti kramtomosios gumos. / Asmeninio archyvo nuotr.
„Davė biuletenį“
Galų gale gydytojai merginai išrašė nedarbingumo lapelį. Tačiau jį išrašė todėl, kad mergina pasakė, jog jai skauda koją. Dėl skaudančios kojos medikai leido merginai kurį laiką pabūti namie. O kaklo problemos taip ir nežiūrėjo. Tada prasidėjo kitos bėdos...
Gelbėjo alkoholis...
„Man negėda prisipažinti. Aš būdavau viena namuose ir kenčiau didžiulį skausmą kakle. Niekas man nepadėjo: nei vaistai, nei poilsis. Iš to skausmo net draugų nepriimdavau į svečius, pasidariau pikta, pykau ant viso pasaulio. Man juk beprotiškai skaudėjo. Tada ėmiau vartoti svaigalus.
Alkoholis buvo vienintelis pagalbininkas. Viena prisigerdavau ir užmigdavau, vėl pabusdavau, vėl prisigerdavau ir vėl užmigdavau. Tik taip galėjau pamiršti beprotišką skausmą ar bent kiek jį sumažinti.
Galvojo apie mirtį
Paulina nebijo pasakyti, kad ne kartą galvojo apie mirtį, apie atsisveikinimą su savo tėvais, su broliu. Ji manė, kad netrukus iškeliaus anapilin arba išprotės. Dažnai kalbėdavosi su mama, kuri vis ragino merginą grįžti.
„Galbūt kvailai pasielgiau, kad nepaklausiau mamos ir iškart negrįžau į Lietuvą“, – graudinasi Paulina.
Išgelbėjo mama
Paulinos mama vos ne kasdien kulniavo pas gydytojus, pati prasirgusi sunkia liga dabar gelbėjo savo dukrą. Ji keliavo į Kauną pas profesorius, kad šie padėtų išsiaiškinti, kas yra jos dukrai. Lietuvos medikai patarė Paulinai grįžti į Lietuvą, nes šis guzas gali reikšti labai rimtą ligą.
Parskrido netrukus
Paulina netrukus jau buvo Lietuvoje ir po Kauno klinikų medikų konsultacijų iš karto gulė ant operacinės stalo. Merginą operavo net dvi valandas. Paulinos kakle buvo didžiulis auglys, susipynęs ir vis augantis. Auglys bet kuriuo metu galėjo trūkti. Tuomet po truputį galėjo pradėti pūti jos kaklas ir mergina galėjo mirti. Ją išgelbėjo mamos užsispyrimas ir Kauno klinikų medikai.
„Kai pabudau, negaliu apsakyti to jausmo – man neskaudėjo. Pirmą kartą po tiek laiko man nebeskaudėjo. Tai buvo neapsakomas jausmas“, –džiaugėsi mergina.
Gydosi Lietuvoje
Šiuo metu Paulinos kaklą „puošia“ didžiulis randas. Tačiau jos gyvybei pavojaus jau nebėra. Merginai reikia paramos ir supratimo. Ji pripažįsta, kad jai reikia ir specialistų pagalbos, nes per tą siaubingą laikotarpį svečioje šalyje ji vos neišprotėjo.
Mergina po operacijos – didžiulis randas, bet išgelbėta gyvybė. / A. Barzdžiaus nuotr.
Neketina pasiduoti
Šiuo metu atsigaunanti ir labai ryžtinga mergina, palaikoma savo šeimos ir artimųjų, kreipėsi į tam tikrą instituciją Anglijoje, kuri nagrinėja skundus dėl medikų aplaidumo. Oficialiame atsakyme ši institucija teigia, kad bus tiriamas medikų aplaidumo faktas, bus aiškinamasi, kodėl ji nebuvo gydyta tinkamai, dar kiti įvairūs dalykai. Mergina ruošia visus dokumentus ir duos Anglijos medikus į teismą. Į „Rinkos aikštės“ redakciją mergina jų buvo atsinešusi visą pluoštą.
„Aš neketinu nusileisti. Patyrusi tokį pažeminimą, pasityčiojimą... Man nebėra, ko prarasti. Aš praradau labai daug. Laimei, turiu labai mylinčią šeimą, kuri mane palaiko. Mes kovosime, kovosime iki galo ir šito taip nepaliksime. Juk ne paslaptis, kad yra žmonių, kurie nukentėję nuo Anglijos medikų tiesiog tyli arba grįžta gydytis į Lietuvą. Mano žinia bus visiems, nenoriu, kad panaši nelaimė ištiktų ir kitus žmones“, – dėsto Paulina.
Dėkoja visiems
„Žodžiu, kadangi gyvensiu, galiu pasakyti nuoširdžiai ačiū tiems, kurie padėjo ir buvo su manimi, kai verkiau, kurie palaikė, kentė mano isterijas, bandė prajuokinti, kai nebenorėjau juoktis, aplankė ligoninėje ar namuose. Ačiū tiems, kurie tikėjo, kad viskas man bus gerai, kurie rašė palaikančias žinutes... netgi ačiū smerkusiesiems ar besijuokusiesiems“, – su ašaromis, bet kartu ir ryžtu akyse baigė pokalbį mergina.
