„Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę, asmens operacija be jo sutikimo galima tik išimtiniais ir įstatyme numatytais atvejais, pvz., kai medicinos pagalba teikiama būtinojo reikalingumo atveju (avarijos, nelaimingo atsitikimo ir pan.) ir yra būtina gelbėti paciento gyvybę, o šis dėl savo sveikatos būklės nepajėgia išreikšti valios“, – sprendime pažymėjo teismas.
Civilinę bylą išnagrinėję teisėjai taip pat pabrėžė, kad gydymo paslaugos pacientei buvo suteiktos nesilaikant gydytojo elgesio standartų: pacientė nepakankamai informuota, negautas jos sutikimas, todėl ji nepakankamai gerai suprato atliekamos procedūros pasekmes ir galimas komplikacijas, dėl ko patyrė neturtinę žalą.
Pasak teismo, vien jau tas faktas, jog nėščiai pacientei danties rovimo procedūra buvo atliekama daugiau nei dvi valandas, sudaro pagrindą teigti, jog ji patyrė nepatogumus ir išgyvenimus. Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad po sudėtingos operacijos pacientė apie 20 val. buvo išleista namo ir tik kitą rytą buvo nusiųsta į Žalgirio klinikas pašalinti nulūžusios šaknies.
Bylos duomenimis, viena vilnietė dar 2010-ųjų rugsėjo 7-ąją atvyko į vieną sostinės stomatologijos kabinetą, kur jai gydytoja atliko 17 danties plombavimą bei pasiūlė išrauti protinį 18 dantį. Pacientė esą su tuo nesutiko, tačiau gydytoja rentgenu padarė nuotraukas ir be pacientės sutikimo pradėjo 18 danties rovimą.
„Šio danties rovimas vyko apie penkias valandas, tačiau jo išrauti pilnai nepavyko, todėl man buvo išrašytas siuntimas į Žalgirio stomatologijos kliniką – visą naktį kankinausi nuo didžiulio skausmo ir padarytos žaizdos kraujavimo bei sužaloto žando“, – teismui nurodė jauna vilnietė.
Ji teigė, kad tik kitos dienos rytą klinikoje buvo bandoma pašalinti likusį danties šaknies fragmentą, tačiau to padaryti nepavyko „dėl didelio pavojaus įstumti likusią šaknį į sinusą“.
Nuo stomatologės nukentėjusi mergina teismo prašė priteisti 50 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas ieškinį patenkino tik iš dalies – priteisė 10 kartų mažesnę sumą. Be to, nors ji advokatams buvo sumokėjusi net 15 tūkst. 660 Lt, tačiau teismas jai priteisė 4 640 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą priėmusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad ambulatorinėje kortelėje buvo surašytas pacientės gydymo planas, kuriame yra įrašytas 18 danties šalinimas, tačiau ieškovės parašo po juo nebuvo,
„Pacientė nebuvo davusi sutikimo danties šalinimo procedūrai atlikti“, – teismas pažymėjo, kad danties šalinimo metu gydymo įstaigai buvo žinoma, jog mergina yra nėščia.
Pasak teisėjų, pacientę gydžiusi gydytoja nurodė, kad apie 18 danties šalinimo reikalingumą paaiškėjo tik išvalius 17 dantį.
„Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovei buvo išsamiai išaiškinta danties rovimo procedūros eiga, galimos pasekmės ir gydymo metodai bei trukmė – vien tas faktas, jog ieškovė pasirašė bendrame informacijos pacientui lape, nesudaro pagrindo teigti, kad jai buvo išaiškintos minėtos aplinkybės“, – nurodė teisėjai.
Teismas taip pat pažymėjo, kad paciento sutikimas dėl jo gydymo laikytinas tinkamu tik tokiu atveju, jeigu jis buvo tinkamai informuotas su gydymo metodikomis ir gydymosi pasirinkimo galimybėmis.
„Pareigą informuoti pacientą ir gauti jo sutikimą gydytojas gali perleisti šią pareigą vykdyti kitam asmeniui, tačiau ir tokiu atveju gydytojas lieka atsakingas už tinkamą šios pareigos įvykdymą. Netinkamai įvykdžiusiam informavimo pareigą gydytojui gali atsirasti atsakomybė už dėl tokios pareigos nevykdymo ir paciento nepakankamo supratimo dėl taikomo gydymo poveikio jo sveikatai atsiradusią žalą net ir tais atvejais, jeigu atlikdamas medicinos procedūrą gydytojas veikė rūpestingai.
Pacientas gali reikalauti žalos atlyginimo, nes, nepateikus visos informacijos, jis gali neturėti galimybės žinoti gydymo rizikas ir jų išvengti, atsisakydamas nuo tam tikro gydymo būdo. Kita vertus, paciento informavimas apie tam tikrą riziką, galimus padarinius ir jo sutikimas atlikti siūlomą medicinos procedūrą nereiškia, kad gydytojo atsakomybė neatsiras tais atvejais, kai paciento sveikatai kyla neigiamų padarinių dėl gydytojo nerūpestingumo ar neatidumo“, – teisės aktus aiškino teisėjai.
Be to, sprendime pažymima, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai.
„Gydytojo profesijai būdingai tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas“, – mano teisėjai.
Pasak teismo, gydytoja turėjo išsamiai ir aiškiai, pacientei suprantama kalba ir terminais informuoti bei išaiškinti visas danties šalinimo operacijos pasekmes, komplikacijas ir gydymo būdus, o to nepadarius jos veiksmai laikytini neatidumu, nerūpestingumu, nepakankamu profesinės pareigos atlikimu.
Be to, vos pusantrų metų dirbanti gydytoja taip pat turėjo įvertinti savo patirtį, sugebėjimus ir galimybes bei galimas komplikacijas, prieš nuspręsdama danties šalinimo operaciją.
„Suteikus visą reikiamą informaciją, ieškovė būtų turėjusi galimybę apsispręsti ir galimai atidėti procedūrą, o to nepadarius, po nesėkmingos danties šalinimo operacijos, ieškovė patyrė sveikatos pablogėjimą“, – teismas nusprendė, kad gydytojos sukeltos komplikacijos nulėmė pacientės sveikatos pablogėjimą.
Pacientei iš dalies palankų sprendimą priėmęs teismas taip pat pabrėžė, kad po danties šalinimo operacijos pacientei kilo komplikacijos ir dėl jų gydymas užtruko gana ilgą laikotarpį.
Atsakomybėn patraukta stomotologijos klinika su pareikštu ieškiniu nesutiko ir aiškino, jog pacientė buvo pasirašiusi informacinį lapą, kuriuo patvirtino, kad perskaitė ir suprato informaciją apie anestezijos ir odontologijos procedūrų riziką.
Be to, klinikos atstovai pabrėžė, kad komplikacija danties šalinimo metu įvyko dėl anatominių pacientės ypatumų, o ne dėl gydytojos kaltės – esą dėl tos pačios priežasties net ir Vilniaus Universiteto Žalgirio klinikoje nepavyko pašalinti šaknies lūžgalio.
„Lūžgalio palikimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių“, – nurodė jie.
Pacientų sveikatos padarytos žalos nustatymo komisija buvo nusprendusi, kad pacientė nepatyrė žalos sveikatai, tačiau šia išvada teismas nesirėmė – ji neturi prejudicinės galios nagrinėjant bylą.
