„Neurochirurgas Saulius Ročka man praktiškai grąžino gyvenimą. Paskutiniu metu jau buvo labai sunku“, - sakė Lietuvos ir JAV įmonės „Medical technologies“ medicinos aparatūros surinkimo cecho vadovas V. Redko.

Kaip prisimena kaunietis, grėsminga liga pasireiškė prieš dešimtmetį: jis nualpo kieme, vėliau jautė, kad nusilpo kairė koja ir ranka, tačiau į gydytojus nesikreipė, stengėsi gyventi įprastai aktyvų gyvenimą.

„Dirbau ir prieš operaciją, bet buvo sunku. Vaikščiojau šlubuodamas, ėjau pasiremdamas sienų, turėklų. Praktiškai ne gyvenimas“, – DELFI pasakojo jis.

Valerij Redko

Sportiškas, niekuo nesirgęs, traumų nepatyręs, žalingų įpročių neturintis Valerijus ypač blogai pasijuto metų pradžioje. „Sausį tris kartus staigiai kritau ir be kitų pagalbos neatsikėliau, – prisimena V. Redko. – Nors pakeltas vėl galėdavau eiti, tapo neramu, todėl kreipiausi į medikus. Man atliko labai daug tyrimų, įtarė įvairius pakitimus, tačiau nieko konkretaus nerado“.

Smegenyse kaupėsi skystis

Kaip vėliau sužinojo iš neurochirurgų, skystis smegenyse kaupėsi dėl įgimtos pertvarėlės, kuri turėjo kiaurymę, bet užakusi nustojo praleisti smegenų skystį. Pradėjęs kauptis jis spaudė smegenis.

„Kauno klinikose labai ilgai man buvo daromi įvairūs tyrimai. Hidrocefalijos reiškiniai buvo nustatyti, bet kodėl taip vyksta daktarai pasakyti negalėjo. Magnetinio rezonanso tyrimą vertino įvairių sričių specialistai, tačiau teko važiuoti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur mane labai maloniai priėmė Neurochirurgijos skyriaus vedėjas, daktaras Vladislavas Kieda ir neurochirurgas Saulius Ročka. Išnagrinėję magnetinio rezonanso tyrimą jie iškart nustatė priežastį“, – prisiminė pacientas.


Suprato, kuo tai gali baigtis

Daktaras S. Ročka pasiūlė rinktis klasikinę operaciją, kai atkeliama kaukolė arba naują metodą, kuris šioje ligoninėje dar nebuvo išbandytas.

Operacija atkeliant kaukolę – labai sudėtinga ir ilga. Tačiau daktaras V. Kieda papasakojo, kad galima operaciją atlikti greitai ir mažiau rizikingai. Kaip pats suprantu, tam reikėjo trijų dalykų: aparatūros, auksinių rankų chirurgų ir savanorio, kuris nebijotų“, – pasakojo pacientas.
Vladislavas Kieda

V. Redko žodžiais, nebijo tik kvailiai, nesuprantantys, kas jų laukia: „Aš žinojau, kuo gali baigtis, ir tikrai bijojau. Tačiau nebuvo kelio atgal, nes būklė blogėjo, tad sutikau“.

Pačios operacijos pacientas nepamiršta, nes ji buvo atlikta su narkoze. Truko apie valandą, nors klasikinė operacija – šešis kartus ilgiau.

Naudojo aparatūrą, kurios kiekvieną detalę pacientas iščiupinėjęs

„Labai gerai prisimenu, kaip man anesteziologas atnešė kaukę ir liepė įkvėpti. Atmerkęs akis, pamačiau, kad mane veža koridoriumi, į reanimaciją. Gulėjau ten, o aplink buvo mano darbuotojų rinkta medicininė įranga, kurios kiekvieną detalę esu iščiupinėjęs savo rankomis. Ir palatose yra mūsų cecho rinktų įrangos blokų – dirbam jau dešimtmetį, tad esame aprūpinę daug Lietuvos ligoninių“, – sakė V. Redko.

Po paros reanimacijoje jam buvo liepta atsistoti ir žengti pora žingsnių. „Pajutau, kad koja, kurios, galima sakyti, nebeturėjau – stipri. Įsivaizduojate? O prieš operaciją ėjau tik pasiremdamas sienų, turėklų. Sudėtinga buvo, praktiškai, nebe gyvenimas“, – sakė kaunietis.

Valerijus doc. S. Ročkai dėkingas ne tik už preciziškai atliktą operaciją, bet ir už nuolatinį raginimą stotis ant kojų po jos. „Koja, kuri prieš operaciją buvo tikrai netvirta, linko, dabar kaip nauja, – šypsojosi DELFI pašnekovas. – Pamėginsiu vasarą paplaukioti, futbolą pažaisti. Taip gerai nesijaučiau nuo praėjusių Kalėdų“.

Vadino auksinių rankų chirurgu

Gerų žodžių V. Redko negailėjo Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus personalui, kuriame dirba užjaučiantys gydytojai, slaugytojos, sudarytos puikios sąlygos pacientams.

Išlydėdamas kaunietį namo, doc. S. Ročka įspėjo, kad dar anksti vadintis visiškai sveiku, tačiau, jei metodas pasiteisins, ateityje V. Redko negalavimų dėl hidrocefalijos nebepatirs.

„Ką man daktaras S. Ročka žadėjo – padarė. Tai auksinių rankų meistras, chirurgas. Aš jam skolingas gyvybę, nes pastatė mane ant kojų ir vėl galiu būti veiksmingas visuomenės narys, grįžti į darbą, kuriame esu reikalingas. Esu labai laimingas“, – DELFI sakė pacientas.

Smegenų skilvelio sienoje padarė angą skysčiui pratekėti

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jam buvo atliktai galvos smegenų skilvelio endoskopinė ventrikulostomija. Pasak RVUL Neuroangiochirurgijos centro vadovo neurochirurgo doc. S. Ročkos, šios operacijos metu naudojant endoskopą smegenų skilvelio sienoje padaroma anga smegenų skysčiui pratekėti.

Pacientas galėjo būti operuojamas ir įprastiniu būdu, kai įvedamas šuntas, jungiantis smegenų skilvelius ir pilvo ertmę. „Tačiau pasiūlėme alternatyvų būdą galvos smegenų skilvelio endoskopinės ventrikulostomijos metu padarant apeinamą kelią smegenų skysčiui ir nepaliekant jokių svetimkūnių“, – komentavo neurochirurgas.

Neurochirurgijos skyriaus padalinys, kuriame gydėsi V. Redko, gyvuoja septynioliktus metus. Čia atliekamos galvos smegenų stereotaksinės operacijos, galvos smegenų bei stuburo endoskopinės operacijos. Kuriamas specializuotas – vertebrologinis – centras, kuriame pacientai bus konsultuojami išskirtinai dėl stuburo susirgimų, jiems bus atliekami tyrimai ir visos stuburo bei nugaros smegenų operacijos.

Po operacinių renovacijos, įvykusios 2015 metais, Neurochirurgijos skyrius aprūpintas ne tik naujomis moderniomis operacinėmis, bet ir moderniausia medicinine įranga. Naudojant ją neurochirurgų atliekamos sudėtingos galvos smegenų, stuburo bei nugaros smegenų operacijos tapo dar saugesnės ir kokybiškesnės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (59)