Išaugus protiniams pajėgumams, žmogaus kaukolėje sumažėjo vietos ne tokioms svarbioms kūno dalims, pavyzdžiui, dantims.
Viena iš skausmingų didesnių smegenų išsivystymo pasekmių yra suspausti protiniai dantys – paskutiniams krūminiams dantims mūsų burnoje neužtenka vietos, rašo dailymail.co.uk.
Prinstono universiteto antropologijos profesorius Alanas Mannas sako, kad daugelio suaugusiųjų burnose tretieji krūminiai dantys, kurie dygsta paskutiniai ir vadinami protiniais, negali normaliai prasikalti.
„Tokia būklė gali kelti chronišką skausmą ir sumažinti reprodukcines galimybes“, - sakė jis.
Iki ketvirtadalio pasaulio žmonių šiais laikais gimsta mažiausiai be vieno protinio danties. Tai, profesoriaus teigimu, gali būti natūralios atrankos rezultatas.
Kartais užspausto protinio danties keliamas skausmas gali būti pakankamai stiprus, kad atitrauktų dėmesį nuo tokios veiklos kaip reprodukcija. Ribotas reprodukcinis elgesys apriboja ir palikuonių skaičių. Taigi bėgant metams, žmonės, kurių neblaško šio danties skausmas, turės šiek tiek daugiau palikuonių, aiškino A. Mannas.
Evoliucija sukėlė problemų ir kitame mūsų kūno gale – pėdose, rodo tyrimų rezultatai, pristatyti per kasmetinę konferenciją, kurią rengia Amerikos draugija už mokslo pažangą.
Mokslininkai nustatė, kad už tai, jog mobili, sugriebti galinti pėda virstų stabilesne platforma, tinkančia judėjimui, buvo sumokėta nemaža kaina.
Profesorius Jeremy DeSilva iš Bostono universiteto sako, kad dėl tokios evoliucijos žmogus dažnai patiria įvairių pėdos ir čiurnos traumų.
„Daug žmogaus problemų su pėdomis yra evoliucijos rezultatas. Kitaip tariant, mes nesame gerai sukonstruoti, nes ir nebuvome taip konstruojami“, - teigė jis.
Vaikščiojimas dviem kojomis regimas kaip charakteringas bruožas, skiriantis žmones nuo beždžionių. Tačiau mokymasis vaikščioti ant pailgėjusių užpakalinių galūnių sukėlė virtinę problemų su nugara.
„Kai nugara, skirta vaikščioti keturiomis, tapo vertikali, atsirado virtinė negalavimų, būdingų tik mūsų rūšiai, - sakė mokslų daktaras Bruce`as Latimeris iš „Case Western Reserve“ medicinos universiteto Klivlande. – Tai spondililozė, spondilolistezė, stuburo diskų išvaržos, spontaniški stuburo slankstelių lūžiai, kifozė, skoliozė ir kt.“.
Kadangi padidėjusioms smegenims reikėjo daugiau energijos, ankstyvieji žmonės, norėdami susirasti maisto, turėjo judėti didesniais atstumais.
Tačiau dabar, kai maisto nebereikia ieškoti ir žmonės kasdieniame gyvenime vis mažiau juda, mokslininkai ima būgštauti, kad mūsų mityba prasilenkia su mūsų gyvenimo būdu.
„Šiais laikais industrinių visuomenių atstovai gyvena aplinkoje, kuri charakterizuojama žemu energijos sueikvojimo lygiu ir gausiais maisto ištekliais. Tai prisideda prie augančių nutukimo rodiklių“, – sakė profesorius Williamas Leonardas iš Šiaurės vakarų universiteto Ilinojuje.
„Vienas būdas pusiausvyrai atstatyti yra sportas. Tai pabrėžia, kaip svarbu propaguojant sveiką gyvenimo būdą mitybos rekomendacijas susieti su aktyvesne fizine veikla“, - pažymėjo jis.
