Kaip pranešė Kauno visuomenės sveikatos centras, namuose laikomi graužikai, pirkti zooparduotuvėse, (žiurkėnai, pelės, žiurkės, jūrų kiaulytės ir kt.) didelių pavojų žmonių sveikatai nekelia, nors kartais jautriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas, odos išbėrimus, astmą.
Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausiosios specialistės Irinos Bulsienės, daugiausiai nemalonumų galima tikėtis iš laukinių graužikų, kurie platina žmonėms pavojingas ligas.
Pasaulyje registruojamos 35 ligos, kurias platina pelės ir žiurkės. Šios ligos žmogui gali būti tiesiogiai perduotos liečiant graužikus, kontaktuojant su jų seilėmis, šlapimu, išmatomis, įkandus ar įdrėskus graužikams (jersiniozė, leptospirozė, pseudotuberkuliozė, Hanta virusų sukeltos infekcijos, hemoraginė karštinė su inkstų sindromu ir kt.).
Netiesiogai graužikų platinamos ligos gali būti perduotos per erkes, blusas, uodus ir kitus nariuotakojus, kurie maitinosi infekuotų graužikų krauju ar jų išskyromis (erkinis encefalitas, Laimo liga, riketsiozė, babeziozė, erlichiozė, leišmaniozė, dėmėtoji šiltinė, himenolepidozė ir kt.).
Lietuvoje graužikų tiesiogiai platinamų ligų grupėje daugiausiai registruojama jersiniozės atvejų. Jersiniozė – žarnyno užkrečiamoji liga, kuri pasireiškia galvos, raumenų, sąnarių skausmais, atsiranda silpnumas, temperatūra pakyla iki 38 – 39 laipsnių, ligonį pykina, jis vemia, gali gausiai viduriuoti, kartais su kraujo priemaiša, vargina dešinės pilvo pusės skausmai, neretai atsiranda simetrinis liemens ir galūnių bėrimas. Ligos sukėlėjai jersinijos yra atsparios šalčiui, ilgai išgyvena ir dauginasi ant daržovių bei vaisių, laikomų vėsiuose rūsiuose, saugyklose ir šaldytuvuose. Šia liga galima užsikrėsti per sukėlėjais užterštas daržoves, užterštus vaisius, vandenį, mėsą, paukštieną, nevirintą pieną, geriant atvirų telkinių vandenį. Kai kurių autorių teigimu, iki 20 proc. tirtų mėsos, 12 proc. daržovių ir 6 proc. paruoštų maisto produktų užteršti šios ligos sukėlėjais. Nustatyta, kad jersinijos sugeba daugintis net šaldytuve laikomuose maisto produktuose.
Pastarąjį dešimtmetį daugiausiai jersiniozės atvejų nustatyta 2005 m. – šia graužikų platinama liga sirgo 130 Kauno apskrities gyventojų. Pernai ši liga diagnozuota 80-čiai Kauno apskrities gyventojų. Du trečdaliai sirgusiųjų – vaikai iki 6 m. amžiaus. Pernai buvo registruoti ir 3 listeriozės atvejai. Visi sirgusieji buvo brandaus amžiaus (45-64 m.). Per aštuonis šių metų mėnesius listeriozė diagnozuota keturiems Kauno apskrities gyventojams (pernai per tą patį laikotarpį diagnozuoti 2 atvejai).
Kitos tiesiogiai graužikų platinamos ligos (leptospirozė, pseudotuberkuliozė, tuliaremija) Kauno apskrityje registruojamos retai – pavieniai atvejai per metus, o reta graužikų platinama liga himenolepidozė, kuria pernai sirgo mažas vaikas, nebuvo registruota beveik du dešimtmečius.
Kaip išvengti graužikų invazijos?
• Nepalikite graužikams maisto;
• Neleiskite graužikams pakliūti į būstą;
• Neleiskite graužikams įsikurti jūsų kieme.
Žiurkės ir pelės labai mėgsta netvarkingą teritoriją, šiukšlynus ir sąvartynus, kur galima pasislėpti, susisukti jaukius lizdelius ir rasti maisto atliekų.
Kova su graužikais yra neatskiriama užkrečiamųjų ligų profilaktikos dalis
Graužikus būtina nuolatos ir laiku naikinti, kad užtikrintume maisto produktų apsaugą, išvengtume neigiamo psichologinio poveikio, materialinių nuostolių, ir svarbiausia – užkirstume kelią užkrečiamosioms ligoms plisti. Tai ypač aktualu maisto ruošimo įmonėms, nes galutinę produkcijos kokybę lemia ne vien technologiniai procesai, bet ir įmonės valdymo sistema, kurios viena sudedamųjų dalių – apsauga nuo graužikų ir kitų kenkėjų.
Masinį graužikų naikinimą mūsų šalyje atlieka kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančios įmonės. Šių įmonių specialistai nustato kenkėjų rūšį, jų patekimo ir išplitimo galimybes, parenka atitinkamą graužikų naikinimo metodiką ir efektyvius, dažniausiai profesionalams skirtus, kenkėjų naikinimo preparatus.
