Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyriausio amžiaus vaikai klasėje rečiausiai susiduria su prastos psichinės sveikatos problemomis. O prasta psichinė sveikata susijusi su įvairiomis elgesio apraiškomis, pavyzdžiui, kova su nerimu ir baime, sunkumais užmezgant gerus santykius su klasės draugais.
Tyrėjai mano, kad papildoma įtampa, kurią kelia noras prisivyti klasės draugus, gali tapti „lūžio tašku“ tiems vaikams, kurie pradeda eiti į mokyklą būdami vieni jauniausių klasėje. Taip pat mokslininkai atkreipia dėmesį, kad anksčiau laiko gimę vaikai, kaip ir tie, kurie susiduria su mokymosi sunkumais, itin rizikuoja atsilikti nuo savo bendraamžių.
Ką šis tyrimas nustatė?
Kai Jungtinės Karalystės vaikai pradeda eiti į mokyklą, vieniems artėja penktas gimtadienis, kitiems – tik ketvirtas.
Minėtame tyrime dalyvavo du tūkstančiai vaikų iš 80 Devono pradinių mokyklų. Paaiškėjo, kad jaunesniame amžiuje už klasės draugus į mokyklą eiti pradėję vaikai susiduria su didesne prastos psichinės sveikatos ateityje rizika.
Prasta fizinė sveikata reiškia, kad vaikai dažniau susiduria su įprastomis neigiamomis emocijomis, tokiomis kaip nerimas ir baimė, dažniau gali susidurti su elgesio ir koncentracijos problemomis, prasčiau megzti santykius su klasės draugais.
Ir nors bendras poveikis buvo nedidelis, tačiau mokslininkai tiki, kad papildoma įtampa siekiant pasivyti vyresnio amžiaus klasės draugus labiau pažeidžiamiems vaikams gali tapti „lūžio tašku“. Ypač su didele rizika susiduria tie, kurie gimė neišnešioti ar susiduria su mokymosi sunkumais.
Šio tyrimo rezultatai galėtų turėti įtakos tėvų sprendimui, ar verta vieneriems metams atidėti vaiko startą mokykloje. Pasak mokslininkų, tyrimo rezultatai taip pat galėtų turėti įtakos mokytojų elgesiui su jaunesniais vaikais, ypač tais, kurie turi papildomų kompleksinių poreikių.
Ką mokslininkai sako?
Anna Price iš Ekseterio universiteto jautė motyvaciją panagrinėti šį klausimą, kai jos balandį gimęs sūnus turėjo mokymosi sunkumų ir, sulaukęs penkerių, nebuvo pasiruošęs eiti į mokyklą.
„Naudodami tokį didelį duomenų kiekį turėjome galimybę ištirti, kas iš tiesų praktikoje vyksta su ankstyvame amžiuje į mokyklą pradėjusiais eiti vaikais. Mes nustatėme, kad jaunesni vaikai jautėsi šiek tiek prasčiau, šis poveikis buvo labai mažas ir daugumai greičiausiai neturės įtakos. Vis dėlto, vaikams, kurie susiduria su psichinės sveikatos iššūkiais, iššūkio eiti į mokyklą per ankstyvame amžiuje gali būti per daug, – aiškino tyrėja. – Mūsų gauti rezultatai gali padėti tėvams ir mokytojams nuspręsti, kokia parama vaikams geriausia.“
Būti jaunesniu už kitus – tai gali tapti „lūžio tašku“
Mokslininkai taip pat ištyrė, kokią įtaką mokyklos pradžios amžius turi vaiko laimės lygiui ir elgesiui. Priešingai nei ankstesni moksliniai tyrimai, jie neaptiko jokio reikšmingo poveikio nei pirmam, nei antram.
Tyrimo atskaitoje pažymima, kad tyrime dalyvavusiose mokyklose buvo taikoma pagalba, pavyzdžiui, mokymas grupelėse, kuri galėtų teigiamai veikti laimės lygį ir bendrą elgesį.
Tyrimą prižiūrėjo profesorė Tamsin Ford iš Ekseterio universiteto Medicinos mokyklos. Praktikuojanti vaikų psichiatrė pažymėjo: „Santykinai jaunesnis amžius gali kai kuriems tapti „lūžio tašku“, tačiau tikrai ne visiems. Dažniausiai tereikia, kad tai žinotų mokytojai, tačiau jeigu vaikai turi kitų poreikių ar yra gimę neišnešioti, tai gali būti reikšminga. Mokytojų ir ugdytojų susipažinimas su šia problema reiškia, kad reikiamu metu bus imtasi priemonių šiam poveikiui sušvelninti ir geriausiems vaikų rezultatams pasiekti.“
