Neatmetama galimybė, jog viruso DNR provokuoja nervinio audinio uždegimą, kuris būdingas būtent išsėtinei sklerozei, teigia ekspertai. Buvo nustatyta, jog virusą nešiojo beveik visi išsėtine skleroze sergantys pacientai. Viruso sukeliamas liaukų uždegimas dar paspartino minėtosios ligos progresavimą.
Norėdami rasti atsakymą į šį klausimą, mokslininkė Ute-Christiane Meier ir jos kolegos atliko pomirtinius išsėtine skleroze sirgusių ir sveikų žmonių smegenų tyrimus. Išsėtine skleroze sirgusių asmenų pažeistose smegenų srityse mokslininkai aptiko EBV viruso apraiškų.
Antikūnių tyrimas atskleidė, jog pats virusas smegenyse aktyviai nesivystė, tačiau aplinkui platino mažas DNR molekules.
Vėliau buvo nustatyta, jog jo DNR aktyvuoja imuninę sistemą, skatina uždegimą, kuris gali pakenkti nervų ląstelėms ir sukelti sklerozės simptomų.
Mokslininkai spėja, jog susidorojus su virusu, galima užkirsti kelią ir išsėtinei sklerozei.
