Tam įrengtas 30 vietų uždaras skyrius, o į jį pacientai iš visos Lietuvos dažnai atvežami lydimi policijos pareigūnų, net surakinti antrankiais. Tad nieko nuostabaus, kad ligoninės personalas priverstas dirbti sudėtingomis sąlygomis, neretai tiesiog kovoti su čia ilgai besigydančiais ligoniais, laviruoti tarp griežtų taisyklių ir žmoniškumo. Šioje įstaigoje verda specifinis pacientų gyvenimas, daugeliui net neįsivaizduojamas.
Stebina net Seimo narių nežinojimas
Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė įsikūrusi labai gražioje Dzūkijos sostinės vietoje – Alytaus šilelyje, daugelio vadinamame Sanatorijos mišku, čia pat Nemunas ir jo pakrantės poilsiui. Tik pati ligoninės teritorija iš tolo pasitinka aukšta tvora, kurios viršus aptvertas spygliuota viela. Į ją lengvai nepateksi – turi paskambinti skambučiu prie vartelių, ir pasiteiravę, kas ir kokiu tikslu atvyko, įleis apsaugos darbuotojai.
Tokia griežta šios ligoninės apsauga įvesta prieš septynerius metus, kai buvo atliktas jos trijų aukštų pastato remontas. Ligoninės pacientai, visi sergantys atviros formos užkrečiama tuberkulioze, gali laisvai judėti aptvertame vieno hektaro plote.
Ir iki remonto Tuberkuliozės ligoninė turėjo tvorą, tačiau ji jau buvo vietomis išlūžusi, į įstaigos teritoriją galėjo patekti kas norėjo.
Ypatingos apsaugos Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninei prireikė jau prieš dešimtmetį, kai Vyriausybė patvirtino Tuberkuliozės programą, numatančią priverstinį gydymą nuo šios plintančios ligos.
Tuberkuliozės ligoninei trylika metų vadovaujantį Romualdą Radivoną šiandien stebina net kai kurių Seimo narių nežinojimas apie priverstinį gydymą nuo tuberkuliozės: „Girdžiu, per rinkimus kai kas iš jų kalba, kad sergantiems šia liga reikia taikyti priverstinį gydymą. Jau dešimt metų tai daroma. Jei Seimo nariai to nežino, ką kalbėti apie eilinius gyventojus? Tik per daug niekas nesigilina, kokiomis sąlygomis mes dirbame. Pas mus kaip nė vienoje kitoje ligoninėje pacientai išbūna po pusmetį, jei reikalingas tolesnis gydymas, jis dar gali būti tęsiamas teritorinių ligonių kasų pritarimu iki 24 mėnesių. Ligoniai pas mus tiesiog gyvena, ir beveik visi jie iš socialinės rizikos grupių – teisti, vartoję alkoholį ar narkotikus, gyvenantys iš pašalpų ir niekur nedirbantys, asmenys, kuriems nustatytas ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas, ŽIV sukelia AIDS – A.M.).“
Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninėje priverstiniam gydymui įrengtas 30 vietų uždaras skyrius ir dar 25 vietos skirta gydytis asmenims, atsiųstiems šios ligos specialistų.
Į uždarą skyrių pacientai pagal teismų nutartis atkeliauja iš visos Lietuvos, nes ši ligoninė vienintelė šalyje taiko priverstinį gydymą nuo tuberkuliozės, o į likusias vietas guldomi ligoniai daugiausia iš Alytaus apskrities. Tačiau atsitinka ir taip, kad priverstinai gydomiems neužtenka 30 vietų, jie guldomi į kitiems ligoniams skirtas vietas. Tuomet gydytojų siunčiamiems tuberkulioze sergantiems ligoniams siūloma rinktis kitų šalies ligoninių tam pritaikytus padalinius, pavyzdžiui, Kauno klinikoms priklausančią Romainių ligoninę.
Priverstiniam gydymui pacientus, net surakintus antrankiais, dažnai atveža policijos pareigūnai, nes jie vykdo teismų nutartis dėl tokio gydymo. Šiuo metu priverstinai gydoma 27 asmenys, iš kurių 4 moterys, šiais metais nemažai pacientų iš Klaipėdos, Panevėžio. Dzūkijos sostinės gyventojams šioje srityje gera žinia – per dešimtmetį priverstinis gydymas buvo taikytas tik vienam alytiškiui.
Pasak ligoninės direktoriaus, dėl priverstinio gydymo nuo tuberkuliozės į teismus kreipiasi savivaldybių gydytojai, gavę informaciją iš šeimos gydytojų, kad jų pacientai netęsia gydymo nuo šios pavojingos ligos.
Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninės specialistų pastebėjimu, anksčiau, daugiau kaip prieš dešimt metų, pacientai buvo maždaug 60 metų, dabar – 30–40 metų. Tai rodo, jog vis jaunesni asmenys dėl įgimtų savybių ar prasto gyvenimo būdo suserga šia liga.
Ligoninė per metus turi po kelis pacientus, kurie patys prašosi gydytis nuo tuberkuliozės, turi žalingų įpročių ir nori gydydamiesi atitrūkti nuo blogos aplinkos, kuriai nepajėgūs atsispirti.
Tenka daug ką išvysti ir net kovoti
Tuberkuliozės ligoninės direktorius R.Radivonas parodė savadarbį peilį, kurį atvykdamas gydytis į ligoninę atsivežė vienas priverstinis ligonis: „Mums pavyko atimti, o juo jau mosikavo prieš ligonius ir personalą. Ne kartą teko apsaugai tokius pacientus raminti papurškus dujų, nes jie čia neretai santykius ima aiškintis jėga.“
Ligoninės darbuotojai neslepia, kad ligoniai pavartoja ir alkoholio ar net narkotikų. Jei į pataisos namus patenka šių dalykų, nėra ko stebėtis, jog to yra ir ligoninėje. Alkoholio ir narkotikų pacientams per tvorą kartais įmeta užsakyti taksistai ar draugai, nors ir kaip akylai saugotų apsaugos darbuotojai.
Pagal galiojančius teisės aktus ligoninės vadovybė besigydančiųjų negali išleisti į miestą, tačiau ligoniai turi ir randa daugybę priežasčių, kodėl jiems reikia išeiti. Tai turto, asmens ar įvairių pašalpų dokumentų susitvarkyti, tai jų atsiimti, tai būtiniausių daiktų, pavyzdžiui, trumpikių, nusipirkti. Juk žmonės čia tiesiog gyvena, daugelio niekas nelanko arba lanko retai, tad atsiradus visokių reikalų ligoninės vadovybė priversta juos suprasti, balansuoti tarp teisės aktų raidės ir žmoniškumo faktoriaus.
Nors ligoninėje yra socialinis darbuotojas, kuris pacientams nuperka ar lydi juos nusipirkti būtiniausių reikmenų, kai ko jis negali padaryti. Kad ir nupirkti pigesnių nei parduotuvėse kontrabandinių cigarečių, o visi ligoniai čia rūko. Išėję į miestą jie kažkur gauna kontrabandinių rūkalų.
„Mūsų realybė kai kam gal net neįsivaizduojama, bet ji tokia. Kaip pas mus, taip gyvena dalis šalies gyventojų ir beveik neįmanoma jų pakeisti“, – tvirtino R.Radivonas.
Kai kas gal nepatikės, bet į šią ligoninę yra patekę moterų, nemačiusių higieninių paketų, susirgusios menstruacijomis jos naudojasi atliekamais skudurais.
Tarp pacientų atsiranda ir įsimylėjusiųjų. Ligoninės vadovybė gerai prisimena atvejį, kai moteris išsiprašė aplankyti mažametės dukros. Pasirodo, laiką ji praleido su vyriškiu, tos pačios ligoninės pacientu, ir į šią įstaigą po dviejų savaičių sugrįžo labai prastos būklės.
Šuoliai pro langus – ne naujiena
Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninę sukrėtė praėjusio sekmadienio įvykis. Vakare apie pusę devintos pro trečio aukšto koridoriaus langą iššoko priverstiniam gydymui iš Vilniaus atvežtas pacientas.
Retas atvejis – nė 40-ies neturintį pacientą atlydėjo mama praėjusios savaitės ketvirtadienį, sekmadienį dieną ji dar buvo atvykusi aplankyti, o vakare vyras, matyt, prasidėjus negalavimams negavus alkoholio, iššoko pro langą. Jis užkrito ant stogelio virš įėjimo į pirmą aukštą, nuo jo trinktelėjo ant žemės. Iškviesta greitoji vyriškį išvežė į Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninę, netrukus jis buvo pervežtas į Kauno klinikas.
Kiek žinoma, buvusio Tuberkuliozės ligoninės paciento būklė yra sunki.
„Prie kiekvieno ligonio negali budėti medikas ir stebėti, kaip jis elgiasi. Šokimas per langus pas mus ne naujiena. Pavasarį vienas iššoko, baigėsi laimingai, tik koją vienoje vietoje susilaužė. Šokinėjimų per langus negalime nuspėti, jie visiems būna netikėti. Kas kita, jei ligoniai pradeda apie tai šnekėti. Prieš du mėnesius viena moteris, kuriai, kaip supratome, buvo didelis alkoholio badas, ėmė kalbėti apie šokimą pro langą, tada ją išvežėme į psichiatrijos ligoninę“, – apie tragiškus įvykius pasakojo Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninės direktorius.
Iš šios ligoninės dėl sveikatos problemų į psichiatrijos ligonines per metus išvežama po 2–3 pacientus. Maždaug po tiek pat ligonių per metus čia miršta. Kiek prisimena ligoninės darbuotojai, vieni metai buvo itin skaudūs – anapilin iškeliavo net 11 ligonių.
Pageidautų daugiau vietų ligoninėje
Neseniai Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninėje lankėsi Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai, domėjosi čia esančiomis ligonių gydymo sąlygomis, bendravo su pačiais ligoniais. Kol kas neturima jų pateiktų išvadų, tačiau rekomenduota mažinti pacientų palatose. Tai supranta ir ligoninės vadovai, pateiktos paraiškos gauti europinę paramą dėl įstaigos infrastruktūros pagerinimo.
R.Radivono teigimu, jo vadovaujamoje gydymo įstaigoje ligoniams vietų reikėtų padidinti iki 60, nes dabar kai kuriose palatose gydosi po 4–5 žmones, dažniausiai visos vietos ligoninėje užimtos.
Anksčiau dar buvo galima stebėti sezoniškumą – metų pradžioje, vasaromis pacientų sumažėdavo. Dabar jo neliko, ilgai besigydančių ligonių gausu visus metus ir jų patogumui praverstų palatos, kuriose mažiau lovų.