Į šią spygliuota tvora aptvertą ligoninę daugelis atvežami su antrankiais

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai pa­val­di vie­šo­ji įstai­ga Aly­taus ap­skri­ties tuberku­lio­zės li­go­ni­nė yra vie­nin­te­lė ša­lies gy­dy­mo įstai­ga, ku­riai gy­ven­to­jai teis­mų nu­tar­ti­mis at­siun­čia­mi pri­vers­ti­nai gy­dy­tis nuo in­fek­ci­nės li­gos – tu­ber­kulio­zės.

Tam įreng­tas 30 vie­tų už­da­ras sky­rius, o į jį pa­cien­tai iš vi­sos Lie­tu­vos daž­nai at­ve­ža­mi ly­di­mi po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, net su­ra­kin­ti ant­ran­kiais. Tad nie­ko nuo­sta­baus, kad li­go­ni­nės per­so­na­las pri­vers­tas dirb­ti su­dė­tin­go­mis są­ly­go­mis, ne­re­tai tie­siog ko­vo­ti su čia il­gai be­si­gy­dan­čiais li­go­niais, la­vi­ruo­ti tarp griež­tų tai­syk­lių ir žmo­niš­ku­mo. Šio­je įstai­go­je ver­da spe­ci­fi­nis pa­cien­tų gy­ve­ni­mas, dau­ge­liui net ne­įsi­vaiz­duo­ja­mas.

Ste­bi­na net Sei­mo na­rių ne­ži­no­ji­mas

Aly­taus ap­skri­ties tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nė įsi­kū­ru­si la­bai gra­žio­je Dzū­ki­jos sos­ti­nės vie­to­je – Aly­taus ši­le­ly­je, dau­ge­lio va­di­na­ma­me Sa­na­to­ri­jos miš­ku, čia pat Ne­mu­nas ir jo pa­kran­tės po­il­siui. Tik pa­ti li­go­ni­nės te­ri­to­ri­ja iš to­lo pa­si­tin­ka aukš­ta tvo­ra, ku­rios vir­šus ap­tver­tas spyg­liuo­ta vie­la. Į ją leng­vai ne­pa­tek­si – tu­ri pa­skam­bin­ti skam­bu­čiu prie var­te­lių, ir pa­si­tei­ra­vę, kas ir ko­kiu tiks­lu at­vy­ko, įleis ap­sau­gos dar­buo­to­jai.

To­kia griež­ta šios li­go­ni­nės ap­sau­ga įves­ta prieš sep­ty­ne­rius me­tus, kai bu­vo at­lik­tas jos tri­jų aukš­tų pa­sta­to re­mon­tas. Li­go­ni­nės pa­cien­tai, vi­si ser­gan­tys at­vi­ros for­mos už­kre­čia­ma tu­ber­ku­lio­ze, ga­li lais­vai ju­dė­ti ap­tver­ta­me vie­no hek­ta­ro plo­te.

Ir iki re­mon­to Tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nė tu­rė­jo tvo­rą, ta­čiau ji jau bu­vo vie­to­mis iš­lū­žu­si, į įstai­gos te­ri­to­ri­ją ga­lė­jo pa­tek­ti kas no­rė­jo.

Ypa­tin­gos ap­sau­gos Aly­taus ap­skri­ties tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nei pri­rei­kė jau prieš de­šimt­me­tį, kai Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no Tu­ber­ku­lio­zės pro­gra­mą, nu­ma­tan­čią pri­vers­ti­nį gy­dy­mą nuo šios plin­tan­čios li­gos.

Tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nei try­li­ka me­tų va­do­vau­jan­tį Ro­mu­al­dą Ra­di­vo­ną šian­dien ste­bi­na net kai ku­rių Sei­mo na­rių ne­ži­no­ji­mas apie pri­vers­ti­nį gy­dy­mą nuo tu­ber­ku­lio­zės: „Gir­džiu, per rin­ki­mus kai kas iš jų kal­ba, kad ser­gan­tiems šia li­ga rei­kia tai­ky­ti pri­vers­ti­nį gy­dy­mą. Jau de­šimt me­tų tai da­ro­ma. Jei Sei­mo na­riai to ne­ži­no, ką kal­bė­ti apie ei­li­nius gy­ven­to­jus? Tik per daug nie­kas ne­si­gi­li­na, ko­kio­mis są­ly­go­mis mes dir­ba­me. Pas mus kaip nė vie­no­je ki­to­je li­go­ni­nė­je pa­cien­tai iš­bū­na po pus­me­tį, jei rei­ka­lin­gas to­les­nis gy­dy­mas, jis dar ga­li bū­ti tę­sia­mas te­ri­to­ri­nių li­go­nių ka­sų pri­ta­ri­mu iki 24 mė­ne­sių. Li­go­niai pas mus tie­siog gy­ve­na, ir be­veik vi­si jie iš so­cia­li­nės ri­zi­kos gru­pių – teis­ti, var­to­ję al­ko­ho­lį ar nar­ko­ti­kus, gy­ve­nan­tys iš pa­šal­pų ir nie­kur ne­dir­ban­tys, as­me­nys, ku­riems nu­sta­ty­tas ŽIV (žmo­gaus imu­no­de­fi­ci­to vi­ru­sas, ŽIV su­ke­lia AIDS – A.M.).“

Aly­taus ap­skri­ties tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nė­je pri­vers­ti­niam gy­dy­mui įreng­tas 30 vie­tų už­da­ras sky­rius ir dar 25 vie­tos skir­ta gy­dy­tis as­me­nims, at­siųs­tiems šios li­gos spe­cia­lis­tų.

Į už­da­rą sky­rių pa­cien­tai pa­gal teis­mų nu­tar­tis at­ke­liau­ja iš vi­sos Lie­tu­vos, nes ši li­go­ni­nė vie­nin­te­lė ša­ly­je tai­ko pri­vers­ti­nį gy­dy­mą nuo tu­ber­ku­lio­zės, o į li­ku­sias vie­tas gul­do­mi li­go­niai dau­giau­sia iš Aly­taus ap­skri­ties. Ta­čiau at­si­tin­ka ir taip, kad pri­vers­ti­nai gy­do­miems ne­už­ten­ka 30 vie­tų, jie gul­do­mi į ki­tiems li­go­niams skir­tas vie­tas. Tuo­met gy­dy­to­jų siun­čia­miems tu­ber­ku­lio­ze ser­gan­tiems li­go­niams siū­lo­ma rink­tis ki­tų ša­lies li­go­ni­nių tam pri­tai­ky­tus pa­da­li­nius, pa­vyz­džiui, Kau­no kli­ni­koms pri­klau­san­čią Ro­mai­nių li­go­ni­nę.

Pri­vers­ti­niam gy­dy­mui pa­cien­tus, net su­ra­kin­tus ant­ran­kiais, daž­nai at­ve­ža po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, nes jie vyk­do teis­mų nu­tar­tis dėl to­kio gy­dy­mo. Šiuo me­tu pri­vers­ti­nai gy­do­ma 27 as­me­nys, iš ku­rių 4 mo­te­rys, šiais me­tais ne­ma­žai pa­cien­tų iš Klai­pė­dos, Pa­ne­vė­žio. Dzū­ki­jos sos­ti­nės gy­ven­to­jams šio­je sri­ty­je ge­ra ži­nia – per de­šimt­me­tį pri­vers­ti­nis gy­dy­mas bu­vo tai­ky­tas tik vie­nam aly­tiš­kiui.

Pa­sak li­go­ni­nės di­rek­to­riaus, dėl pri­vers­ti­nio gy­dy­mo nuo tu­ber­ku­lio­zės į teis­mus krei­pia­si sa­vi­val­dy­bių gy­dy­to­jai, ga­vę in­for­ma­ci­ją iš šei­mos gy­dy­to­jų, kad jų pa­cien­tai ne­tę­sia gy­dy­mo nuo šios pa­vo­jin­gos li­gos.

Aly­taus ap­skri­ties tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nės spe­cia­lis­tų pa­ste­bė­ji­mu, anks­čiau, dau­giau kaip prieš de­šimt me­tų, pa­cien­tai bu­vo maž­daug 60 me­tų, da­bar – 30–40 me­tų. Tai ro­do, jog vis jau­nes­ni as­me­nys dėl įgim­tų sa­vy­bių ar pras­to gy­ve­ni­mo bū­do su­ser­ga šia li­ga.

Li­go­ni­nė per me­tus tu­ri po ke­lis pa­cien­tus, ku­rie pa­tys pra­šo­si gy­dy­tis nuo tu­ber­ku­lio­zės, tu­ri ža­lin­gų įpro­čių ir no­ri gy­dy­da­mie­si ati­trūk­ti nuo blo­gos ap­lin­kos, ku­riai ne­pa­jė­gūs at­si­spir­ti.

Ten­ka daug ką iš­vys­ti ir net ko­vo­ti

Tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nės di­rek­to­rius R.Ra­di­vo­nas pa­ro­dė sa­va­dar­bį pei­lį, ku­rį at­vyk­da­mas gy­dy­tis į li­go­ni­nę at­si­ve­žė vie­nas pri­vers­ti­nis li­go­nis: „Mums pa­vy­ko at­im­ti, o juo jau mo­si­ka­vo prieš li­go­nius ir per­so­na­lą. Ne kar­tą te­ko ap­sau­gai to­kius pa­cien­tus ra­min­ti pa­purš­kus du­jų, nes jie čia ne­re­tai san­ty­kius ima aiš­kin­tis jė­ga.“

Li­go­ni­nės dar­buo­to­jai ne­sle­pia, kad li­go­niai pa­var­to­ja ir al­ko­ho­lio ar net nar­ko­ti­kų. Jei į pa­tai­sos na­mus pa­ten­ka šių da­ly­kų, nė­ra ko ste­bė­tis, jog to yra ir li­go­ni­nė­je. Al­ko­ho­lio ir nar­ko­ti­kų pa­cien­tams per tvo­rą kar­tais įme­ta už­sa­ky­ti tak­sis­tai ar drau­gai, nors ir kaip aky­lai sau­go­tų ap­sau­gos dar­buo­to­jai.

Pa­gal ga­lio­jan­čius tei­sės ak­tus li­go­ni­nės va­do­vy­bė be­si­gy­dan­čių­jų ne­ga­li iš­leis­ti į mies­tą, ta­čiau li­go­niai tu­ri ir ran­da dau­gy­bę prie­žas­čių, ko­dėl jiems rei­kia iš­ei­ti. Tai tur­to, asmens ar įvairių pašalpų do­ku­men­tų su­si­tvar­ky­ti, tai jų at­si­im­ti, tai bū­ti­niau­sių daik­tų, pa­vyz­džiui, trum­pi­kių, nu­si­pirk­ti. Juk žmo­nės čia tie­siog gy­ve­na, dau­ge­lio nie­kas ne­lan­ko ar­ba lan­ko re­tai, tad at­si­ra­dus vi­so­kių rei­ka­lų li­go­ni­nės va­do­vy­bė pri­vers­ta juos su­pras­ti, ba­lan­suo­ti tarp tei­sės ak­tų rai­dės ir žmo­niš­ku­mo fak­to­riaus.

Nors li­go­ni­nė­je yra so­cia­li­nis dar­buo­to­jas, ku­ris pa­cien­tams nu­per­ka ar lydi juos nusipirkti bū­ti­niau­sių reik­me­nų, kai ko jis ne­ga­li pa­da­ry­ti. Kad ir nu­pirk­ti pi­ges­nių nei par­duo­tu­vė­se kon­tra­ban­di­nių ci­ga­re­čių, o vi­si li­go­niai čia rū­ko. Iš­ėję į mies­tą jie kaž­kur gau­na kon­tra­ban­di­nių rū­ka­lų.

„Mū­sų re­a­ly­bė kai kam gal net ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma, bet ji to­kia. Kaip pas mus, taip gy­ve­na da­lis ša­lies gy­ven­to­jų ir be­veik ne­įma­no­ma jų pa­keis­ti“, – tvir­ti­no R.Ra­di­vo­nas.

Kai kas gal ne­pa­ti­kės, bet į šią li­go­ni­nę yra pa­te­kę mo­te­rų, ne­ma­čiu­sių hi­gie­ni­nių pa­ke­tų, su­sir­gu­sios menst­ru­a­ci­jo­mis jos nau­do­ja­si at­lie­ka­mais sku­du­rais.

Tarp pa­cien­tų at­si­ran­da ir įsi­my­lė­ju­sių­jų. Li­go­ni­nės va­do­vy­bė ge­rai pri­si­me­na at­ve­jį, kai mo­te­ris iš­si­pra­šė ap­lan­ky­ti ma­ža­me­tės duk­ros. Pa­si­ro­do, lai­ką ji pra­lei­do su vy­riš­kiu, tos pa­čios li­go­ni­nės pa­cien­tu, ir į šią įstai­gą po dvie­jų sa­vai­čių su­grį­žo la­bai pras­tos būk­lės.

Šuo­liai pro lan­gus – ne nau­jie­na

Aly­taus ap­skri­ties tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nę su­krė­tė pra­ėju­sio sek­ma­die­nio įvy­kis. Va­ka­re apie pu­sę de­vin­tos pro tre­čio aukš­to ko­ri­do­riaus lan­gą iš­šo­ko pri­vers­ti­niam gy­dy­mui iš Vil­niaus at­vež­tas pa­cien­tas.

Re­tas at­ve­jis – nė 40-ies ne­tu­rin­tį pa­cien­tą at­ly­dė­jo ma­ma pra­ėju­sios sa­vai­tės ket­vir­ta­die­nį, sek­ma­die­nį die­ną ji dar bu­vo at­vy­ku­si ap­lan­ky­ti, o va­ka­re vy­ras, ma­tyt, pra­si­dė­jus ne­ga­la­vi­mams ne­ga­vus al­ko­ho­lio, iš­šo­ko pro lan­gą. Jis už­kri­to ant sto­ge­lio virš įė­ji­mo į pir­mą aukš­tą, nuo jo trink­te­lė­jo ant že­mės. Iš­kvies­ta grei­to­ji vy­riš­kį iš­ve­žė į Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos li­go­ni­nę, ne­tru­kus jis bu­vo per­vež­tas į Kau­no kli­ni­kas.

Kiek ži­no­ma, bu­vu­sio Tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nės pa­cien­to būk­lė yra sun­ki.

„Prie kiek­vie­no li­go­nio ne­ga­li bu­dė­ti me­di­kas ir ste­bė­ti, kaip jis el­gia­si. Šo­ki­mas per lan­gus pas mus ne nau­jie­na. Pa­va­sa­rį vie­nas iš­šo­ko, bai­gė­si lai­min­gai, tik ko­ją vie­no­je vie­to­je su­si­lau­žė. Šo­ki­nė­ji­mų per lan­gus ne­ga­li­me nu­spė­ti, jie vi­siems bū­na ne­ti­kė­ti. Kas ki­ta, jei li­go­niai pra­de­da apie tai šne­kė­ti. Prieš du mė­ne­sius vie­na mo­te­ris, ku­riai, kaip su­pra­to­me, bu­vo di­de­lis al­ko­ho­lio ba­das, ėmė kal­bė­ti apie šo­ki­mą pro lan­gą, ta­da ją iš­ve­žė­me į psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nę“, – apie tra­giš­kus įvy­kius pa­sa­ko­jo Aly­taus ap­skri­ties tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nės di­rek­to­rius.

Iš šios li­go­ni­nės dėl svei­ka­tos pro­ble­mų į psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nes per me­tus iš­ve­ža­ma po 2–3 pa­cien­tus. Maž­daug po tiek pat li­go­nių per me­tus čia mirš­ta. Kiek pri­si­me­na li­go­ni­nės dar­buo­to­jai, vie­ni me­tai bu­vo itin skau­dūs – ana­pi­lin iš­ke­lia­vo net 11 li­go­nių.

Pa­gei­dau­tų dau­giau vie­tų li­go­ni­nė­je

Ne­se­niai Aly­taus ap­skri­ties tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nė­je lan­kė­si Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vai, do­mė­jo­si čia esan­čio­mis li­go­nių gy­dy­mo są­ly­go­mis, ben­dra­vo su pa­čiais li­go­niais. Kol kas ne­tu­ri­ma jų pa­teik­tų iš­va­dų, ta­čiau re­ko­men­duo­ta ma­žin­ti pa­cien­tų pa­la­to­se. Tai su­pran­ta ir li­go­ni­nės va­do­vai, pa­teik­tos pa­raiš­kos gau­ti eu­ro­pi­nę pa­ra­mą dėl įstai­gos in­fra­struk­tū­ros pa­ge­ri­ni­mo.

R.Ra­di­vo­no tei­gi­mu, jo va­do­vau­ja­mo­je gy­dy­mo įstai­go­je li­go­niams vie­tų rei­kė­tų pa­di­din­ti iki 60, nes da­bar kai ku­rio­se pa­la­to­se gy­do­si po 4–5 žmo­nes, daž­niau­siai vi­sos vie­tos li­go­ni­nė­je už­im­tos.

Anks­čiau dar bu­vo ga­li­ma ste­bė­ti se­zo­niš­ku­mą – me­tų pra­džio­je, va­sa­ro­mis pa­cien­tų su­ma­žė­da­vo. Da­bar jo ne­li­ko, il­gai be­si­gy­dan­čių li­go­nių gau­su vi­sus me­tus ir jų pa­to­gu­mui pra­vers­tų pa­la­tos, ku­rio­se ma­žiau lo­vų.