Floridos universiteto ir McKnight smegenų instituto Kvapų ir skonių centro absolventei Jennifer Stamps idėja panaudoti riešutų sviestą uoslės jautrumo testams kilo tuomet, kai ji Floridos universitete dirbo su neurologijos profesoriumi Kennethu Heilmanu, rašo svetainė futurity.org.
Gebėjimas uosti yra susijęs su pirmuoju kranialiniu nervu ir, prasidėjus kognityvinei degeneracijai, jis nukenčia vienas pirmųjų. Kadangi riešutų sviestas yra „grynas kvapas“, jį gali pajusti tik uoslės nervas. Be to, riešutų sviestas yra lengvai prieinamas.
„Daktaras Heilmanas pareiškė: „Jei gali sugalvoti ką nors greita ir nebrangaus, mes galime tai padaryti“, - sakė J. Stamps.
Pacientas turėdavo užmerkti savo akis ir užspausti vieną nosies šnervę. Gydytojas atidarydavo riešutų sviesto indelį, o liniuotę pridėdavo prie atvertos šnervės. Pacientas kvėpuodavo normaliai. Tuomet gydytojas per paciento įkvėpimus pastumdavo riešutų sviestą liniuote pirmyn, kol žmogus užuosdavo jo kvapą.
Gydytojas užrašydavo atstumą ir po 90 sekundžių pertraukėlės pakartodavo tą pačią procedūrą su kita šnerve.
Dramatiškas skirtumas
Medikai, atlikę šį bandymą, nežinodavo pacientų diagnozių, kurios paprastai paaiškėdavo tik po kelių savaičių nuo pradinės klinikinės apžiūros.
Ankstyvąja Alzheimerio ligos stadija sirgusiems pacientams pasireiškė ryškus uoslės skirtumas tarp dešiniosios ir kairiosios šnervės. Alzheimerio liga sergančių pacientų kairioji šnervė būdavo nejautri kvapui ir riešutų sviestą užuosdavo vidutiniškai dešimčia centimetrų arčiau nosies negu dešinioji šnervė.
Tačiau tai negaliojo pacientams, sergantiems kitomis demencijos formomis. Tokiems žmonėms skirtumas tarp šnervių nepasireikšdavo arba jų dešinioji šnervė uosdavo šiek tiek prasčiau už kairiąją.
Iš 24 tikrintų pacientų, kuriems buvo nustatytas lengvas kognityvinių funkcijų pablogėjimas, kartais signalizuojantis Alzheimerio ligą, o kartais – kitus sutrikimus, maždaug dešimties pacientų kairioji šnervė uodė prasčiau, o likusių 14 pacientų – normaliai. Mokslininkai pažymėjo, kad reikia tolesnių tyrimų, norint suprasti šiuos rezultatus.
„Šiuo momentu galime naudoti šį testą diagnozės patvirtinimui, - sakė J. Stamps. – Tačiau planuojame tyrinėti pacientus su lengvu kognityvinių funkcijų pablogėjimu, kad pažiūrėtume, ar šis testas leidžia nuspėti, kuriems iš jų išsivystys Alzheimerio liga“.
Mokslininkai pažymi, kad šis testą galėtų naudoti medikai, kuriems trūksta pagalbinių darbuotojų ar įrangos kitiems, įmantresniems tyrimams, po kurių galima taikyti tikslinį gydymą.
Alzheimerio liga pradėjusiems sirgti žmonėms viena pirmųjų degeneruoja priekinė smegenų smilkinio skilties dalis, išsivysčiusi iš uoslės sistemos. Ta pati smegenų dalis dalyvauja ir formuojant naujus prisiminimus.
„Matome daug žmonių, turinčių įvairaus pobūdžio atminties sutrikimų. Daugelis Alzheimerio ligos ar kitų demencijos formų tyrimų reikalauja daug laiko, yra brangūs arba invaziniai. Testas su riešutų sviestu gali tapti svarbia įvertinimo proceso dalimi“, - pažymėjo K. Heilmanas.
