Ginekologas V.Rauba: moters organizmą patikrina nėštumas

 (49)
Nėštumas kaip didinamasis stiklas išryškina moters sveikatos bėdas. Tad kartais susidaro įspūdis, kad iki gimdymo ligoninėje pabūna ne viena būsima mama.
Ginekologas V.Rauba: moters organizmą patikrina nėštumas
© Shutterstock nuotr.

Kai nėštumui kyla grėsmė

Kas yra nėštumo patologijos skyrius, žino dažna vaikus auginanti ar jų besilaukianti moteris. Kai kurios ligoninėje pabūna ne vieną kartą, kol susilaukia kūdikio.

Būsimų mamų sveikata besirūpinantys gydytojai taip pat pastebi, kad vis dažniau nėščios moterys dėl įvairių sveikatos sutrikimų guldomos į ligoninę.

Tačiau Klaipėdos universitetinės ligoninės Nėštumo patologijos skyriaus vedėjas Vytautas Rauba, sekdamas pastarųjų metų statistiką, nepastebi skyriuje gydomų būsimų gimdyvių gausėjimo.

Kaip paaiškino gydytojas, čia dažniausiai patenka moterys dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo, galimo persileidimo, užsitęsusio nėštumo, praėjus gimdymo terminui.

Pacientės taip pat paguldomos dėl nėščiųjų toksikozės, preeklampsijos ar vidaus organų susirgimų, pasireiškusių per nėštumą. Vienas dažniausiai pasitaikančių iš pastarųjų – sustreikavę inkstai.

Nors moterys iki aštunto nėštumo mėnesio dėl vidaus organų susirgimų ar kitų sveikatos sutrikimų turėtų būti gydomos skyriuose pagal profilį, tačiau neretai jos patenka ir į Nėštumo patologijos skyrių.

Vengia priešlaikinio gimdymo

Pasak V.Raubos, kai pacientė paguldoma į skyrių, stengiamasi išvengti priešlaikinio gimdymo. Kai būna praėjęs gimdymo terminas, specialistai stebi mamos ir būsimo kūdikio būklę.

Kai sergama vidaus organų ligomis, stebima abiejų būklė, o gydymas derinamas su tų sričių specialistais.

Tačiau, nepaisant medikų pastangų, apie 6 proc. atvejų per metus baigiasi priešlaikiniu gimdymu. Vedėjo pastebėjimu, šis skaičius daugelį metų išlieka stabilus.

Bet medikai stengiasi, kad neišnešiotų kūdikių itin anksti gimtų kuo mažiau.

Ligos persiduoda kūdikiui

Pasak V.Raubos, nuo motinos sveikatos priklauso ir būsimojo kūdikio sveikata. Motinos ligos nėštumo metu gali persiduoti būsimam kūdikiui.

Pavyzdžiui, jei sušlubuos inkstų veikla, vėliau, gimus vaikui, šis organas gali būti jo silpnoji vieta. Toks žmogus gali dažniau sirgti įvairiomis infekcijomis.

Tačiau nebūtinai mamos liga perduodama ir kūdikiui – šitai priklauso nuo placentos gebėjimo apsaugoti mažylį.

Kaip pastebi gydytojas, opi nėščiųjų problema – mažakraujystė. Ja serga kas trečia besilaukianti moteris. Tiesa, tokioms būsimoms mamoms gydytis ligoninėje nereikia.

Moteris geležies atsargas perduoda vaisiui. Jei motinai nėštumo metu trūko geležies, užaugusi jos dukra taip pat susidurs su šia problema.

V.Raubos pastebėjimu, dėl geležies stokos organizme ne visada kalta nevisavertė mityba. Geležies atsargas mažina infekcija. Jos pasisavinimą taip pat slopina tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, stipri kava ar kai kurios košės.

Išlenda silpnosios vietos

Nėštumas yra kaip didinamasis stiklas“, – gydytojas paaiškino, kodėl kai kurios moterys tik pastojusios susiduria su tam tikromis sveikatos problemomis.

V.Raubos manymu, tai ne visada yra blogai, nes taip moteris gali išsiaiškinti savo silpnąsias vietas.

Gydytojas kaip pavyzdį paminėjo arterinę hipertenziją, kurios požymius žmogus ne visada pajaučia, nebent reguliariai matuoja kraujospūdį. Būtent dėl šios priežasties vyrai apie šią ligą bei aukštą savo kraujospūdį dažniausiai sužino pavėluotai, tik ištikus insultui ar infarktui.

Panaši situacija būna dėl cukrinio diabeto, į kurio požymius, tokius kaip troškulys ar dažnas šlapinimasis, retas atkreipia dėmesį. Tad kol nepadaromas kraujo tyrimas, žmogus dažniausiai neįtaria sergąs. Ligą išduoda tik pasireiškusios komplikacijos.

„Gal sveikatos problemų moteris turėjo ir iki nėštumo, tačiau jos buvo pogrindyje“, – spėjo ginekologas.

Vedėjas atkreipė dėmesį, kad nebūtinai per nėštumą pasireiškę tam tikri požymiai liks ir po gimdymo. Pavyzdžiui, kraujo spaudimas gali ir susinormalizuoti. Tačiau moteris žinos, kad čia jos silpnoji vieta ir ateityje stebės savo kraujospūdį.

Amžius – ne rodiklis

Statistiniai duomenys teigia, kad gimdo vis vyresnės moterys. Ar jų sveikatai nėštumo metu įtakos turi amžius? Ginekologas paaiškino, jog optimalus amžius gimdyti yra 21–23 metai.

V.Rauba pridūrė, jog kiekvienas žmogus gimsta su tam tikra genų kombinacija, polinkiu į tam tikras ligas, tad nėra visiškai sveikų žmonių. Metams bėgant sveikatos bėdų gali daugėti. Savijautai poveikį daro ir gyvenamoji aplinka, maistas.

Nors amžius nėra pagrindinis rodiklis, tačiau kuo vyresnė būsima gimdyvė, tuo labiau ji rizikuoja. Lietuvoje nustatytas rizikos amžius yra 35–40 metų.

Tačiau bėdų gali kilti ir dėl pernelyg jauno būsimos mamos amžiaus, kai organizmas dar nėra pakankamai subrendęs.

„Bet tai nereiškia, kad jeigu tau 20 metų, viskas bus gerai, o jei esi vyresnė nei 35 – blogai. Daug kas priklauso nuo paties žmogaus. Kartais keturiasdešimtmetė būna žvalesnė ir sveikesnė nei perpus jaunesnė“, – atkreipė dėmesį gydytojas.

V.Rauba nepastebi tendencijos, kad dabar dažniau gimdytų vyresnės moterys. Sulaukiama ir labai jaunų, ir vyresnių.

Pasak ginekologo, vyresnės nei 35 metų moterys neretai jau turi praaugusius ar užaugintus vaikus, kai šeima nusprendžia dar susilaukti pagranduko.

Dažnai būna, kai po skyrybų moteris sukuria kitą šeimą, kurioje gimsta vaikas. O kai kurios būsimos motinos brandžiai motinystei ryžtasi, nes iki tol buvo užsiėmusios mokslais, verslu ar karjera.

Tarp gimdyvių pasitaiko vyresnių moterų, kurios kūdikio susilaukia po ilgiau trunkančio nevaisingumo gydymo.

„Klaipėda“
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Sveikatos naujienos

6 svarios priežastys tučtuojau pradėti valgyti burokėlius (3)

Virtuvės šefai sako, jog burokėlis suteikia patiekalams spalvų ir savo salsvumu padeda atsiskleisti kitų patiekalų skoniui, tačiau tai, kaip netrukus įsitikinsite, tik ledkalnio viršūnė. Dietologai turi daugiau ką pasakyti apie šias iš pažiūros proziškas daržoves – ir tik gerų dalykų.

Kas nutiktų vaistus užgėrus kava ar sultimis (19)

Sunegalavus įsigyti vaistų — dar ne viskas. Labai svarbus yra vaistų suderinamumas: neatsakingas ir neatidus vaistų vartojimas gali žmogaus savijautą stipriai pabloginti bei sukelti šalutinių sveikatos sutrikimų.

Lietuvoje mažėja sulčių ir nektarų vartojimas (16)

Europos vaisių sulčių asociacijos (EVSA, angl. AIJN) atliktos apklausos duomenimis, jau trečius metus iš eilės Lietuvoje mažėja sulčių ir nektarų vartojimas. 2015 m. sumažėjimas siekė 3,3 proc., lyginant su 2014 m.

Unikalią dovaną žmonai primena tik randas (9)

Raimondas (44 m.) ir Violeta (42 m.) Venckūnai iš Gelgaudiškio (Šakių rajonas) yra neeilinė šeima. Vyras savo žmonai padovanojo inkstą, kurio Violetai prireikė po ilgų metų kovos su inkstų nepakankamumu.

Sukritikavo kompensuojamųjų vaistų kainyną: pigiausi vaistai nėra geriausias sprendimas (45)

Pigiausi vaistai niekada nepasiteisins, o negaudamas efektyvaus gydymo pacientas valstybės išlaidas padidins dar labiau, LRT RADIJUI sako Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, komentuodama naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną. Rinktis pigiausią variantą, anot jos, nėra geras sprendimas, o tai siūlydama valstybė negalvoja apie ateitį.