Nuo 2008 metų gydytojų vidutinio darbo užmokesčio santykis su šalies ūkio vidutiniu darbo užmokesčiu sumažėjo 34 proc., o valstybės asignavimai sveikatos apsaugai sumenko net 90 proc.: nuo 143 mln. iki 15 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.
„Sumažintas sistemos finansavimas lėmė niūrias pasekmes: slaugytojų atlyginimai niekaip nepasiekia šalies vidutinio darbo užmokesčio, o lyginant su 2008 m., santykinai net ir mažesni, kas yra sunkiai suprantama. Gydytojai tarsi gauna didesnius atlyginimus, tačiau, jei palyginsime jų vidutinį darbo užmokestį su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, bus akivaizdu, kad ir taip maži atlyginimai realiai sumažėjo dar 34 proc.“, – konstatuoja Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.
Vyriausybei užstrigus ties dar 2013 m. priimtais įsipareigojimais, sveikatos sistemos finansavimas niekaip nepasiekia 4,2 proc. nuo BVP, be to, 2009–2014 metų laikotarpiu, dėl sumažinto finansavimo ekonominiu sunkmečiu, asmens sveikatos priežiūros įstaigos negavo 290 mln. eurų pajamų, o šios buvo amortizuotos medikų atlyginimų sąskaita ir negrąžintos. Taip pat per šį laikotarpį gydymo įstaigos iš pacientų gydymui ir medikų atlyginimams skirtų lėšų papildomai privalėjo 44 mln. eurų atiduoti Vyriausybės vykdomai minimalios algos didinimo politikai, nes lėšos tam nebuvo numatytos ir skirtos.
Jau 12-ą kartą švęsdami profesinę Medicinos darbuotojų dieną, medikai ją, anot prof. L. Labanausko, šiemet pasitinka niūrios nuotaikos. Šių metų balandžio 12 d. Privalomojo sveikatos draudimo taryboje LGS iniciatyva buvo pristatytas profesinių sąjungų ir įstaigų vadovų organizacijų kreipimasis „Dėl nepakankamo sveikatos sistemos finansavimo ir priemonių kritinei padėčiai taisyti“. Su esama situacija supažindintos visos atsakingos institucijos, pasiūlyti sprendimai, pažadėta, kad problemos bus sprendžiamos. Nors visos šalys sutaria, kad privalu spręsti medikų darbo apmokėjimo klausimą, tačiau kol kas gerų žinių nesulaukta. Medicinos darbuotojų dienos proga visa medikų bendruomenė laukia ne padėkos raštų ar šypsenų, o realių pokyčių – adekvataus jų atliekamo darbo įvertinimo.
„Visame pasaulyje sveikatos apsaugos sistema yra ribotų išteklių, joje resursai dažniausiai tik perskirstomi. Lietuvoje situacija dar sudėtingesnė, nes nėra alternatyvių finansavimo šaltinių. Esame tokioje padėtyje, kad pacientai yra priversti konkuruoti dėl gydytojų dėmesio, tad automatiškai visada turi savotišką paskatą ieškoti savų problemos „sprendimo“ būdų, – atkreipia dėmesį L. Labanauskas. – Pastaruoju metu visiems sutartinai pradėjus ieškoti sprendimų korupcijai mažinti, ne vieną būdą galime pasiūlyti ir mes, pavyzdžiui, pradėti nuo gydytojų sprendimų nešališkumo užtikrinimo.“ Anot jo, nešališkumo galima reikalauti tik garantavus sąžiningą darbo apmokėjimą, kuris yra gydytojo autonomijos pagrindas.
