Dializės taps retenybe

 (34)
Ligonių kasoms mažinant šių procedūrų įkainius nukentės sergantieji inkstų ligomis.
Dializės taps retenybe
Ligoninė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Per pastaruosius trejus metus dializės paslaugos finansavimas sumenko penktadaliu. Medikai įspėja, kad jei situacija nesikeis, dializės procedūros ligoniams, ypač gyvenantiems mažesniuose miestuose, taps neprieinamos, nes jas teikiančių įstaigų gali sumažėti.

Šiuo metu Lietuvoje dializuojama pusantro tūkstančio žmonių. „Tai nėra procedūra, kurios gali neatlikti, atlikti rečiau ar trumpiau. Aparatas iš paciento kraujo išvalo kenksmingas medžiagas, kurios organizme kaupiasi sutrikus inkstų veiklai. Reikia trijų kartų per savaitę, kad žmogus galėtų išgyventi“, – teigė inkstų ligomis sergančius ligonius vienijančios asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė.

2009-aisiais visai sveikatos apsaugos sistemai finansavimas buvo sumažintas 11 proc., o štai dializei skirtas lėšas nutarta apkarpyti dar labiau. Metais anksčiau buvo nustatytas nuolatinis šios paslaugos įkainis – 368,3 Lt. Dabar maksimali suma siekia 327 Lt, bet paprastai mokama mažiau, nes įvesta vadinamojo „plaukiojančio“ balo sistema. Pavyzdžiui, Vilniaus teritorinė ligonių kasa už vieną procedūrą šių metų sausį temokėjo 283,66 Lt.

„Kokia suma mokama dabar, nėra aišku, nes įkainiai keičiasi kas mėnesį“, – teigė Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidentas prof. Vytautas Kuzminskis.

Dializės procedūros įkainiai priklauso nuo to, kiek regione yra dializuojamų ligonių. Iš jų skaičiaus dalijama bendra dializėms teritorinių ligonių kasų (TLK) numatyta suma. Įvairiuose miestuose tą patį mėnesį įkainiai skiriasi net 15 proc., pavyzdžiui, praėjusių metų kovą Vilniaus TLK už kraujo valymo paslaugą mokėjo 276 Lt, Panevėžio TLK – 52 Lt daugiau.

„Ar nebus su dialize bent kai kuriuose paslaugas teikiančiuose centruose kaip su čigono ark­liu? Čigonas sugalvojo atpratinti arklį ėsti ir vis mažino šieno davinį tol, kol šis nudvėsė. O jeigu pradės bankrutuoti tokie centrai? Valstybės bandymas taupyti hemodializei iš esmės reiškia bandymą taupyti žmonių gyvybės sąskaita“, – konstatavo V.Kuzminskis.

Medikai ragina Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) peržiūrėti mokėjimo už dializės procedūras tvarką ir bent jau nustatyti stabilius įkainius, kad dializės paslaugas teikiančios įstaigos galėtų planuoti savo išlaidas. Nežinant, kiek kitą mėnesį bus gauta pinigų, neįmanoma atnaujinti aparatūros ar planuoti plėtrą.

„Kasmet dializių aparatams atnaujinti Lietuvos mastu reikia skirti apie 5–6 mln. Lt – tiek, kiek valstybė šiandien nesumoka už dializės procedūras. Jeigu „tempsime“ dar metus dvejus, aparatūrai atnaujinti jau reikės apie 20 mln. Lt, o lėšų investicijoms paprasčiausiai nebus“, – įspėjo privačios dializės klinikos vadovas Ernestas Petrulis.
SAM žada, kad tik pagerėjus finansinei padėčiai buvusi mokėjimo už dializę tvarka bus grąžinta.

„Valstiečių laikraštis“
Registruoti (0) Anonimiški (34)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Sveikatos naujienos

Kada jau derėtų pasvarstyti apie akinius ir kodėl silpnesni akiniai – labai bloga idėja (19)

Pasak Santariškių klinikų Vaikų ligoninės ir Optometrijos centro gydytojos dr. Jolantos Bendorienės, paskutiniai moksliniai tyrimai paneigia daugybę mitų, susijusių su trumparegystės koregavimu ir veiksniais, kurie kenkia mūsų akims.

Vilniaus oro uosto radinys sujudino tarnybas: radioaktyvumas viršytas 15 kartų (7)

Radiacinės saugos centras (toliau – RSC) informuoja, kad 2015 m. liepos 6 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VSAT) pareigūnai, Vilniaus oro uoste vykdydami asmenų, kertančių valstybės sieną, ir gabenamų krovinių radiacinę kontrolę, užfiksavo atvejį, kai Lietuvos Respublikos pilietis vežė antikvarinį laikrodį, kurio skleidžiama dozės galia 10 cm atstumu nuo paviršiaus daugiau nei 15 kartų viršijo gamtinį foną.

Tik pusė lietuvių žino apie nemokamą medicinos pagalbą ES šalyse (3)

Kas penktas suaugęs Lietuvos gyventojas per pastaruosius trejus metus naudojosi kokiomis nors medicinos paslaugomis kitose Europos sąjungos šalyse, beveik pusė suaugusių žino, kad jie turi teisę į nemokamą medicinos pagalbą kitose ES šalyse ir tik 10 proc. galvoja, kad už būtinąją medicinos pagalbą užsienyje jie turi sumokėti patys.

Augant infekciniam sergamumui, dėmesio centre – paaugliai (11)

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui įsakymu patvirtinus naująjį Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, stiprinama užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika, skiepijant kokliušo komponentą turinčia vakcina 15-16 metų amžiaus paauglius ir 11 metų amžiaus mergaites vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV).

Įspėja tėvus dėl paplitusio žaidimo: gali baigtis labai liūdnai (21)

Supurtyto kūdikio sindromas gali turėti itin grubias pasekmes, perspėja Vaikų ligoninės neurochirurgas Ramūnas Raugalas. Jis atkreipia dėmesį, kad vaiko juokas, žaismingai jį mėtant į orą, ne visada reiškia jo džiaugsmą.