Dializės taps retenybe

 (34)
Ligonių kasoms mažinant šių procedūrų įkainius nukentės sergantieji inkstų ligomis.
Ligoninė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Per pastaruosius trejus metus dializės paslaugos finansavimas sumenko penktadaliu. Medikai įspėja, kad jei situacija nesikeis, dializės procedūros ligoniams, ypač gyvenantiems mažesniuose miestuose, taps neprieinamos, nes jas teikiančių įstaigų gali sumažėti.

Šiuo metu Lietuvoje dializuojama pusantro tūkstančio žmonių. „Tai nėra procedūra, kurios gali neatlikti, atlikti rečiau ar trumpiau. Aparatas iš paciento kraujo išvalo kenksmingas medžiagas, kurios organizme kaupiasi sutrikus inkstų veiklai. Reikia trijų kartų per savaitę, kad žmogus galėtų išgyventi“, – teigė inkstų ligomis sergančius ligonius vienijančios asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė.

2009-aisiais visai sveikatos apsaugos sistemai finansavimas buvo sumažintas 11 proc., o štai dializei skirtas lėšas nutarta apkarpyti dar labiau. Metais anksčiau buvo nustatytas nuolatinis šios paslaugos įkainis – 368,3 Lt. Dabar maksimali suma siekia 327 Lt, bet paprastai mokama mažiau, nes įvesta vadinamojo „plaukiojančio“ balo sistema. Pavyzdžiui, Vilniaus teritorinė ligonių kasa už vieną procedūrą šių metų sausį temokėjo 283,66 Lt.

„Kokia suma mokama dabar, nėra aišku, nes įkainiai keičiasi kas mėnesį“, – teigė Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidentas prof. Vytautas Kuzminskis.

Dializės procedūros įkainiai priklauso nuo to, kiek regione yra dializuojamų ligonių. Iš jų skaičiaus dalijama bendra dializėms teritorinių ligonių kasų (TLK) numatyta suma. Įvairiuose miestuose tą patį mėnesį įkainiai skiriasi net 15 proc., pavyzdžiui, praėjusių metų kovą Vilniaus TLK už kraujo valymo paslaugą mokėjo 276 Lt, Panevėžio TLK – 52 Lt daugiau.

„Ar nebus su dialize bent kai kuriuose paslaugas teikiančiuose centruose kaip su čigono ark­liu? Čigonas sugalvojo atpratinti arklį ėsti ir vis mažino šieno davinį tol, kol šis nudvėsė. O jeigu pradės bankrutuoti tokie centrai? Valstybės bandymas taupyti hemodializei iš esmės reiškia bandymą taupyti žmonių gyvybės sąskaita“, – konstatavo V.Kuzminskis.

Medikai ragina Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) peržiūrėti mokėjimo už dializės procedūras tvarką ir bent jau nustatyti stabilius įkainius, kad dializės paslaugas teikiančios įstaigos galėtų planuoti savo išlaidas. Nežinant, kiek kitą mėnesį bus gauta pinigų, neįmanoma atnaujinti aparatūros ar planuoti plėtrą.

„Kasmet dializių aparatams atnaujinti Lietuvos mastu reikia skirti apie 5–6 mln. Lt – tiek, kiek valstybė šiandien nesumoka už dializės procedūras. Jeigu „tempsime“ dar metus dvejus, aparatūrai atnaujinti jau reikės apie 20 mln. Lt, o lėšų investicijoms paprasčiausiai nebus“, – įspėjo privačios dializės klinikos vadovas Ernestas Petrulis.
SAM žada, kad tik pagerėjus finansinei padėčiai buvusi mokėjimo už dializę tvarka bus grąžinta.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Sveikatos naujienos

Mažeikiuose – salmoneliozės protrūkis (1)

Į budas.lt redakciją kreipėsi vaikų, lankančių lopšelį-darželį „Pasaka“, tėvai, susirūpinę dėl masinio vaikų susirgimo.

Vilniaus klinikinė ligoninė veiks efektyviau – sujungiami du padaliniai (5)

Šiandien, antradienį, sostinės Taryba pritarė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės optimizavimui, sujungiant Antakalnio g. 57 ir Antakalnio g. 124 padalinių administracijas, kurios šiuo metu dubliuoja daugelį administravimo paslaugų.

Mokslininkai pataria, kaip išvengti mirties prie stalo (14)

2014 metais Didžiojoje Britanijoje paspringę maistu mirė daugiau nei 200 žmonių. Neseniai mokslininkai nustatė, kad tokiu atveju padedantį Heimlicho manevrą žmonės gali atlikti ne tik kitiems žmonėms, bet ir sau, rašo portalas independent.co.uk.

Šiuolaikinis gyvenimas ausims kenkia labiau, nei mes manome (9)

Triukšmas yra pagrindinė gana lengvai išvengiama klausos netekimo priežastis pasaulyje. Dabar besivystančiose šalyje dėl triukšmo klausos problemų turi daugiau nei trečdalis žmonių.

Urologas įvardijo didžiausią vyrų košmarą: nelaukite, nes bus vėlu (37)

„Ši liga – tai lyg kokia niekam nereikalinga našlaitė: ją mato, bet niekas neskuba padėti. Niekas nenori tos varpos tiesinti, nes gydymas, nors ir pasiekiama puikių rezultatų, dažnai yra netrumpas ir gana sudėtingas“, - taip Peirono ligą (varpos kreivumą), kankinančią kas dešimtą vyrą, apibūdina Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas urologas Narimantas Balčiūnas.