„Listerijos bakterijų kiekis, aptiktas valgyti paruoštuose gaminiuose, yra vienas didžiausių, kurį kada nors buvo radusi agentūra“, - teigiama pranešime spaudai.
Šis vyniotinis buvo pardavinėjamas maisto parduotuvėse Londone, Birmingeme, Derbyje ir Lydse. Maisto standartų agentūra ne tik paprašė „Lignesos Foods Ltd“ sustabdyti prekybą vyniotiniu, bet ir nurodė vietos valdžiai užtikrinti, kad jo nebeliktų parduotuvėse.
Kartu apie radinį buvo informuoti atitinkami pareigūnai Lietuvoje, o žmonės, suspėję įsigyti šio gaminio, paprašyti jo nevalgyti.
Kaip DELFI teigė „Lignesa Foods Ltd“ direktorė Edita Klimavičiūtė-Sieradzka, „Samsono“ atstovai ją patikino turintys dokumentus, patvirtinančius, jog vyniotinis buvo tikrinamas Lietuvoje ir jokių pavojingų bakterijų jame nerasta.
Anot jos, listeriozės užkrato britai rado vyniotiniuose iš dviejų partijų, importuotų rugsėjo antroje pusėje. Kas savaitę kompanija iš Lietuvos atsiveža po 40-50 kg šio gaminio.
E. Klimavičiūtės-Sieradzkos manymu, gyventojai galėjo suspėti įsigyti užkrėsto vyniotinio, kadangi vienos partijos gaminiai galioja iki spalio 16 d., kitos – iki spalio 23 d. Vyniotinio galiojimo terminas – maždaug mėnuo. Britai mėsos pavyzdžius tikrinti paėmė spalio 2-ąją.
„Bet jokių nusiskundimų iš žmonių iki šiol negavome“, - sakė kompanijos vadovė.
Bendrovės „Samsonas“ gamybos direktorius Gediminas Tilindis teigė, kad ketvirtadienį popiet nei jis, nei kolegos dar nebuvo gavę oficialios informacijos apie rastas bakterijas – apie tyrimo rezultatus jis išgirdo tik iš „Lignesos Foods Ltd“ atstovų.
„Iš karto šauksime maisto saugos darbo grupės susirinkimą ir rengsime prevencinių veiksmų planą“, - DELFI sakė bendrovės gamybos direktorius.
Jo tikinimu, iki šiol nei „Samsono“ naudojamoje žaliavoje, nei pagamintuose produktuose nebuvome aptikę jokių patogeninių mikrobų. „Tai mums yra lyg šaltas dušas“, - pripažino G. Tilindis.
Pašnekovas sakė, kad bendrovė produkciją eksportui gamina atskirai, todėl vyniotiniai iš Didžiojon Britanijon išvežtų partijų nepasiekė Lietuvos parduotuvių.
Nuo listeriozė galimas persileidimas
Listeriozė gali pasireikšti karščiavimu, raumenų ir sąnarių skausmais, angina, akių junginės uždegimo požymiais, limfmazgių uždegimu, bėrimu, vėmimu ar viduriavimu. Pakenkus nervų sistemai liga pasireiškia stipriais galvos skausmais, sprando sustingimu, pusiausvyros sutrikimu, traukuliais, nemiga.
Nėščioms gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiai. Listeriozė gali tapti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi.
Inkubacinis ligos periodas tęstis nuo 3 iki 70 dienų, paprastai – apie 3 savaites. Naujagimiams jos požymiai pasireiškia po 3-5 dienų.
Lietuvoje ši liga – itin reta. Prieš keletą metų Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos Intensyvios terapijos skyriuje nuo meningoencefalito, kurį sukėlė listerija, mirė Prienų rajono gyventojas, savo ūkyje laikęs daug naminių gyvulių. 2002 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 4 listeriozės atvejai. Anykščiuose nuo šios ligos mirė 50 metų moteris, Vilniaus rajono gyventojai gimė negyvas vaisius.
Listeriozės užkrato šaltinis dažnai būna peliniai graužikai, vandens žiurkės, triušiai, kiškiai, kurie infekciją perduoda naminiams gyvūnams. Sergantis gyvūnas per šlapimą, išmatas, vaisiaus vandenis listerijomis užteršia aplinką. Pavojinga gerti sergančio gyvulio nevirintą pieną, valgyti žalią mėsą.
Jei žmogaus oda ar gleivinė pažeista, galima užsikrėsti ir prižiūrint sergančius gyvulius. Be to, listerijos gali užteršti dirvožemį ir vandenį.
