Išgyveno 7 žaibo kirčius
Žaibo trenksmas nebūtinai yra mirtinas, tačiau kai kurie žmonės jo vis tiek neišgyvena. Tačiau pasaulyje yra užfiksuota fenomenalus atvejis, kai vyras, Rojus Klyvlandas Salivanas, išgyveno net septynis žaibo kirčius.
Jis dirbo JAV Šenandoa nacionalinio parko Virdžinijoje reindžeriu. Visi žaibo kirčiai į jį buvo užfiksuoti medikų. Dvi reindžerio kepurės po žaibų iškrovos eksponuojamos Gineso parodų rūmuose Niujorke ir Pietų Karolinoje.
Po mirties Rojus Klyvlandas Salivanas buvo įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip vyras į kurį žaibas trenkė net 7 kartus. O vyro mirtis buvo visiškai ne nuo gamtos reiškinių, jis nusišovė dėl nelaimingos meilės. Tačiau tokios sėkmės negalėtų tikėtis joks kitas žmogus, tai fenomenalus rezultatas.
Lietuvoje taip pat yra užfiksuota atvejų, kai žmonės atsigauna po žaibo kirčių. Vis dėlto, specialistai sako, kad dažniausiai žaibas trenkia ne konkrečiai į žmogų, o į kokį nors jo rankose laikomą daiktą. Išgyventi po tiesioginės žaibo iškrovos šansų yra labai mažai.
Tiki, kad žaibas suteikia galių
Nors žaibo trenksmas yra beprotiškai pavojingas ir gali būti net mirtinas, kai kurie ekstremalai net stengiasi būti nutrenkti, nes tiki, kad žaibas gali suteikti paslaptingų galių.
Internete plinta istorijos, kaip žmonės, nutrenkti žaibo, įgija kokių nors gebėjimų. Pavyzdžiui, pakistanietis valstietis Naftula Muhamedas po žaibo smūgio staiga prašneko japoniškai. Bet paaiškėjo, kad vyras niekada nebuvo Japonijoje ir net nemoka rašyti ir skaityti.
Dar daugiau, kai kurie tiki, kad trenkus žaibui arba elektrai, žmonės vėliau įgija vadinamųjų paranormalių gebėjimų - ima skaityti kitų mintis, numatyti ateitį, matyti aplinkinių vidaus organus ir gydyti ligas. Socialiniuose tinkluose net yra uždarų grupių, kurios nagrinėja žaibo mistines galias. Vienas žymiausių JAV iliuzionistų Crissas Angelas kadaise savo televizijos laidoje net stengėsi būti nutrenktas žaibo. Taip pat „Facebook“ tinkle galima rasti nemažai grupių, kuriuose renkasi „audrų gaudytojai“, žmonės, kurie specialiai vyksta į audros sūkurius, nors tai yra labai pavojinga.
Tačiau medikai tik moja rankomis į tokias kalbas ir teigia, kad žaibo trenksmas gali būti labai pavojingas, o audringą dieną reikia mokėti apsisaugoti nuo žaibo.
Žaibas nebūtinai mirtinas, bet gali sukelti daug sveikatos problemų
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties Operatyvinės pagalbos padalinių vadovas Igoris Lukaševas DELFI teigė, kad žaibo trenksmas nebūtinai yra mirtinas. Tačiau žaibo nutrenktas žmogus gali įgauti ne mistinių galių, o rimtų sveikatos problemų.
Pasak specialisto, žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Dažniausiai nuo žaibo nukeltėję žmonės randami smarkiai apdegę. Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Atgaivintam žmogui gali būti sunku pajudinti kojas, sunkiausiais atvejais gali išsivystyti nuolatinis kojų paralyžius. Kartais prarandama kalba, sutrinka orientacija, išsivysto šokas.
„Svarbu nekalbėti mobiliais telefonais žaibuojant. Neseniai buvo atvejis, kai Vilniaus rajone policijos pareigūnė kalbėjo mobiliuoju telefonu ir žaibo iškrova trenkė į telefoną, bet ten viskas baigėsi gerai. Šiaip, žinoma, svarbu nesislėpti po medžiais, bet gerai būtų surasti vietą, kur pasislėpti. Vis dėlto žaibas žmones nutrenkia gana retai, tai yra vienetiniai atvejai“, - kalbėjo I. Lukaševas.
Specialistas atskleidė, ką reikia daryti, jeigu pamatėte žaibo nutrenktą žmogų: „Reikia taikyti gaivinimą. Reikia pasižiūrėti, kur žmogus nukrito, ar nesiliečia prie elektros kabelių, reikia pasistengti apžiūrėti. Iš karto reikia skambinti pagalbos telefonu, be panikos nurodyti, kur yra žmogus. Labai svarbu, kad pagalba būtų kuo greičiau atsiųsta. Toliau jau reikia vykdyti dispečerio nurodymus, jeigu mums pasako, kad žmogus nekvėpuoja, reikia taikyti pirminį gaivinimą, atverti kvėpavimo takus.“
Pasak pašnekovo, žaibas gali sukelti rimtų nudegimų bei sveikatos problemų: „Jis nebūtinai yra mirtinas. Žaibo iškrova tiesiogiai praeina pro širdies plotą, sustoja širdis. Dėl to žmogus nukrenta ir nekvėpuoja. Dėl to ir pradedame taikyti krūtinės ląstos paspaudimus, žmogus yra tarsi gavęs elektros šoką. Po elektros traumų gali kilti nemažų sveikatos problemų. Visi žaibo nutrenkti žmonės būna vežami į reanimacijos skyrių ir 24 valandom yra paguldomi stebėjimui. Jeigu žmogus buvo be sąmonės, jis gali elgtis neadekvačiai. Žmogus atgavęs sąmonę pats neprisimena nieko, visuomet klausia: kas man buvo. Prie žaibo iškrovos visuomet pasižiūrime galūnes ir nudegimus. Bet jeigu žaibo iškrova praėjo tiesiogiai per žmogų, išgyventi galimybių yra labai mažai.“
Žaibuojant ir griaudžiant patariama:
-Išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.
-Nesiliesti prie metalinių pastato konstrukcijų, vamzdynų, nebūti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
-Nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų.
-Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
-Nebūti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėti į krantą.
-Nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų. Važiuojant automobiliu perkūnijos metu sustoti, įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų ir ramiai palaukti.
-Pamačius kamuolinį žaibą, elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandyti nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.
-Norint išvengti žaibo sukeliamų nelaimių, geriausia ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi.
