Uždegimų pasekmė
Iki šiol naudoti įvairūs gydymo metodai buvo nepakankamai efektyvūs, todėl imta domėtis naujomis galimybėmis. Jų paieškomis užsiėmė ne tik akių, bet ir ausų, nosies, gerklės gydyme besispecializuojantys chirurgai.
Ašarų paskirtis – drėkinti akį, jos paviršiuje naikinti mikrobus. Kodėl akys pradeda ašaroti? Pasak R.Toločkos, tai atsitinka dėl lėtinių, nuolat pasikartojančių ašarų kanalų uždegimų. Dėl to ašarų kanalėliai ir maišelis pakinta (paprastai sustorėja), todėl ašaros, netekusios įprasto kelio, teka skruostu.
Akių uždegimų priežastis gali būti augliukai ašarų maišelyje, bet dažniausiai – netinkamo ūmaus uždegimo gydymo pasekmė. Liga, įgavusi lėtinę formą, turi polinkį nuolat pasikartoti.
Tačiau ašarų kanalėlius gali užkimšti ir dulkės. Taip atsitinka žmonėms, dirbantiems dulkėtoje aplinkoje. Uždegimai gali kartotis ir sumažėjus organizmo atsparumui.
Pacientai skundžiasi, kad ašaros ima tekėti, kai vėjuota, kai aplinkoje daugiau drėgmės, dažniau – žiemą. Nuolatinis ašarų tekėjimas žmogui sukelia nuolatinį nepatogumo jausmą.
Rezultatai pagerėjo
„Okulistai operuoti neskuba. Iš pradžių akis gydo praplovimais, specialiais lašais, skiria antibiotikų, – aiškino gydytojas. – Uždegimas praeina, tačiau dėl pažengusios ligos neretai po kurio laiko pasikartoja. Pacientai pas medikus grįžta ašarojančiomis, supūliavusiomis akimis. Įprastiems gydymo būdams nepasiteisinus, svarstoma operacijos galimybė“.
Pasak R.Toločkos, naujoji operacija ypatinga tuo, kad endoskopu nosies viduje pirmiausia randamas ašarų maišelis. Anksčiau, kai operaciją darydavo okulistai ir nebuvo endoskopinių prietaisų, jis buvo atidaromas nosies išorėje. Dabar kur kas paprasčiau – ašarų maišelis identifikuojamas endoskopu, o tik tada padaromas savotiškas langelis ašaroms iš maišelio į nosį nutekėti.
Organizme atsiradusios skylutės yra linkusios surandėti. Tai nėra gerai. Kad po operacijos to neatsitiktų, įvedamas stentas. Tai guminė silikoninė žarnelė su metaliniais antgaliais. Tik ją įvedus akių ašarų nutekėjimo operacija tapo efektyvi.
Pasak gydytojo, stentas nosyje paliekamas maždaug dviem mėnesiams. Vėliau jis nesunkiai išimamas, lieka nesurandėjusi dalis, t.y. naujas kelias, kuriuo ašaros nuteka į nosį.
Operacija daroma pasitelkiant narkozę, ji trunka truputį daugiau nei valandą. Operacija yra gana sudėtinga dėl galimų randinių pakitimų, todėl operuoti gali tik ne mažiau kaip 10 metų stažą turintis chirurgas. Be to, operacijoje dalyvauja tiek akių, tiek ausų, nosies ir gerklės specialistai. Tai komandinis darbas.
Chirurgai jau atliko dvi tokias operacijas. Dar vieną planuojama atlikti artimiausiu metu. „Ašarojimo patologija – nedažna, tačiau iki šiol žmonėms, turintiems tokią bėdą, padėti negalėjome“, – sakė R.Toločka.
Dažniau ašaroja moterys
Kada dėl ašarojimo reikia konsultuotis su medikais? Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į ašarojimo dažnumą. „Jei jis tikrai dažnas, o akys iš ryto – supūliavusios, jau patartina kreiptis į gydytojus, kurie ir pasakytų, ar tai nesunkiai pagydomas akių uždegimas, ar lėtinė infekcija“, – aiškino gydytojas.
Dėl ašarojimo dažniausiai konsultuojasi vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau, daugėjant traumų, ypač veido srityje, tenka operuoti ir jaunesnius pacientus. Neseniai operuotas ligonis, kuriam ašarų nutekėjimą teko atkurti po veido traumos surandėjus ašarų latakams. Tai buvo retesnis atvejis, kai ne dėl augliukų ar lėtinių uždegimų prireikė operacijos. Traumas dažniau patiria vyrai, o lėtiniai ašarų latakų uždegimai būdingesni moterims.
Sunku pasakyti, kodėl technologija, kuri Vakaruose – ne naujiena, tik dabar pasiekė Lietuvą. „Endoskopais dirbame nuo 1992 m., tačiau stentus gavome tik dabar, – dėstė R.Toločka. – Gal dėl to, kad jie palyginti brangūs. Vienas stentas kainuoja apie 300 Lt. Jeigu operuotume daugiau pacientų, didelė tikimybė, kad jų kaina kristų. Ligoninė nupirko tris stentų komplektus. Pacientams už juos mokėti nereikėjo. Kaip bus ateityje, pasakyti sunku. Aišku, būtų gerai, jei pacientai savo lėšomis galėtų šią priemonę įsigyti“.
