Pasak ministro, kol kas pažangūs metodai nėra pasiekę paliatyvios pagalbos, galioja prieš dešimtmetį nustatyta tvarka, rašoma pranešime spaudai.
„Žinau, kad beveik trečdaliui onkologinių ligonių paliatyvi pagalba yra itin svarbi ir būtina. Sutinku, kad pažanga šioje srityje vyksta pakankamai lėtai. Todėl manau, kad tikslinga būtų peržiūrėti paliatyviosios pagalbos paslaugų organizavimo principus ir bendrai ieškoti naujų sprendimų juos tobulinant“, – sakė ministras A. Veryga.
Susitikime POLA atstovai pateikė ministrui savo siūlymus dėl paliatyvios slaugos paslaugų gerinimo.
„Mes esame išanalizavę Jungtinės Karalystės, Airijos, Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių patirtį organizuojant paliatyviąją pagalbą. Todėl tikime, kad savo siūlymais galėsime profesionaliai prisidėti prie paliatyviosios pagalbos sistemos pertvarkos Lietuvoje, nesukeldami didelės finansinės naštos PSDF biudžetui“, – pažymėjo POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
Lietuvoje teisės aktai dėl paliatyviosios pagalbos priimti 2007 m. o finansavimas skirtas 2008 m. Paliatyvioji pagalba gali būti teikiama stacionare arba paciento namuose. Be to, ambulatoriškai gali būti teikiamos konsultacijos pacientui ir jo šeimos nariams. Dažniausia paliatyvioji pagalba teikiama onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Kiekvienu atveju dėl paliatyviosios pagalbos pacientai ar jų šeimos nariai turi tartis su gydančiu gydytoju.
Šiuo metu Lietuvoje paliatyviosios pagalbos paslaugas gali teikti 79 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, iš jų 60 stacionarinių. Ambulatorines ir paslaugas namuose teikia 33, o dienos stacionare – 6 asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Bendras lovų skaičius stacionare yra 279 lovos.
Atsižvelgdama į tokių paslaugų poreikį, Vyriausybė praėjusiais metais patvirtino naują stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugų kriterijų – lovų skaičių padidino nuo 6 iki 9 lovų 100 tūkst. gyventojų.
Tačiau visose savivaldybėse vis dar trūksta ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų ir paslaugų teikimo pacientų namuose. Taip pat trūksta psichologinės ir psichoterapinės pagalbos sergantiems.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kasmet apmokama 3,6 mln eurų (2015 m.), 4,3 mln eurų (2016 m.) stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms, o ambulatorinėms – apie 0,5 mln. kasmet.
