Taip, alerginę slogą su virusine supainioti galima (įmanoma ir atvirkštinė galimybė). Ir patvirtinimui dažnai net tyrimų nereikia, užtenka įsigilinti į istoriją ir simptomus. Alergija kaip liaudies šokių kolektyvas: mėgsta tradicijas ir rengia besikartojančius ir besitęsiančius metų metus tuos pačius renginius vis tomis pačiomis datomis, vis tose pačiose vietos, su tais pačiais simptomais ir ta pačia muzika. Infekcijos elgiasi kaip socialinių tinklų filmukai: atrodo pradedi nuo anekdotų, o po kelių minučių jau ir šokiai, ir pratimai kaip sustiprinti gimdos raumenis: viskas prasideda nuo slogos, o baigiasi karščiavimais ir pūliais iš ausies.
O kokie dar yra paplitę paklydimai, trukdantys mums geriau ir greičiau susitvarkyti su alergine sloga?
Alerginė sloga (šienligė) tik pavasarį. Šienligė – alerginės slogos padalinys, kuris gadina mums gyvenimą, kai mes kontaktuojame su žiedadulkėmis. Todėl taip, didžiausias šansas kankintis nuo šienligės yra pavasaris. Tačiau pirmieji gyvosios gamtos pabudimo šaukliai pradeda žydėti jau vasarį, tai yra lazdynai ir alksnis, o niekur neskubančios žolės pradeda žydėti tik vasarą ir kankina mus iki pat rudens vidurio. Bet visa alerginės slogos kariauna nebūtinai į žiedadulkes ar apskritai į augalus orientuota. Gali užgulti nosis ir perštėti akis nuo pelėsių, nuo matomų gyvūnų (katė ar arklys) ir nuo nematomų padarėlių (dulkių erkutės). Todėl jei verkiate kaskart apsilankęs pas uošvienę, tai nebūtinai kaltas už lango augantis beržas, bet gali būti ir jums ant kelių kaskart užlipantis katinas, arba specialiai jūsų atvykimo proga užmaunamas išeiginis kupranugarių vilnos megztinis, arba tiesiog tai užuomina, kad būtų gerai atvykus atlikti drėgną valymą ir surinkti dulkes.
