O galbūt patyrėte „kilig“ – tą jauduliuką, kai kalbate su kažkuo, kas jums patinka? O kaip dėl „uitwaaien“, kuris vartojamas apibūdinti atgaivos jausmui, apimančiam einant pavėjui?
Šie žodžiai vartojami bantų (Nigerio-Kongo kalbų šeimos kalbų grupė), tagalogų (filipiniečių) ir olandų kalbose ir neturi tiesioginio atitikmens anglų ar kitose kalbose. Tokius emocijas reiškiančius žodžius tyrinėja Tomas Lomas iš Rytų Londono universiteto.
Jo vykdomo Pozityvios leksikografijos projekto tikslas yra užfiksuoti kuo daugiau teigiamas emocijas reiškiančių žodžių, kurių pasaulyje yra daugybė. Jis aptiko šimtus tokius neišverčiamų emocijų atitikmenų žodžiais. Jis tikisi, kad išmokę šių žodžių mes labiau suprasime patys save. „Jie suteikia daugybę skirtingų būdų pamatyti ir išreikšti pasaulį“, – sako jis.
Tokiais įvairias emocijas reiškiančiais žodžiais T. Lomas susidomėjo nugirdęs pokalbį apie sąvoką suomių kalboje „sisu“, kuri apytikriai reiškia „ypatingas ryžtas esant kažkokiai nelaimei ar ypatingai situacijai“. Suomiai sako, kad tiesiog atitikmuo „ryžtas“ neapima visko, ką slypi šioje sąvokoje. Šis žodis tiesiog neturi tiesioginio atitikmens kitoje kalboje.
Suintriguotas T. Lomas ėmė ieškoti daugiau pavyzdžių, analizuoti mokslinę literatūrą ir klausinėti pažįstamų. Ir pirmieji jo tyrinėjimų rezultatai praėjusiais metais buvo paskelbti žurnale „The Journal of Positive Psychology“.
Daugelis šių terminų reiškia labai specifines teigiamas emocijas, kurios jaučiamos esant ypatingoms aplinkybėms.
„Desbundar“ (portugališkai) – atsikratyti visų apribojimų ir linksmintis.
„Tarab“ (arabiškai) – muzikos sukelta ekstazė ar žavėjimasis.
„Shinrin-yoku“ (japoniškai) – atsipalaidavimas, jaučiamas po maudynių miške, tiesiogine ir perkeltine prasme.
„Gigil“ (tagalogų kalba) – didžiulis noras įžnybti ar suspausti labai mylimą brangų žmogų.
„Yuan bei“ (kinų kalba) – visiško tobulo užbaigtumo jausmas.
„Iktsuarpok“ kalba – laukimo jausmas, kai kažkas tuoj turi ateiti, ir vis išeini į lauką pasižiūrėti, ar tas žmogus dar neatėjo.
Kai kurie žodžiai reiškia sudėtingus ir prieštaringus jausmus:
„Natsukashii“ (japonų) – nostalgiškas praeities ilgesys, sumišęs su laime prisiminus malonius dalykus ir kartu liūdint, kad jie jau praėjo.
„Wabi-sabi“ (japonų kalba) – „tamsi ir tuščia didybė“, susijusi su praeinamumu ir grožio netobulumu.
„Saudade“ (portugalų kalba) – nostalgija dėl ar melancholiškas žmogaus, kažkokios vietos ar toli erdvėje ir laike esančio dalyko ilgesys. Sunkiai apibrėžiamas svajingas galbūt net ir neegzistuojančio reiškinio ilgesys.
„Sehnsucht“ (vokiečių kalba) – didžiulis kažkokių pokyčių ir savirealizacijos gyvenime noras, nors galbūt ir visai nepasiekiamas.
Be to, T. Lomas aptiko ir žodžių, apibūdinančių žmonių asmenines savybes ar elgesį.
„Dadirri“ (Australijos aborigenų kalba) – gilus, dvasingas, mąslus ir pagarbus klausymas.
„Pihentagyú“ (vengrų kalba) – šis būdvardis apibūdina šmaikštų žmogų, kuris greitai sugalvoja įmantrų juokelį ar problemos sprendimo būdą.
„Desenrascanço“ (portugalų) – sumaniai išsisukti iš sudėtingos situacijos.
„Sukha“ (sanskrito kalba) – tikra ilgai trunkanti laimė, nepriklausomai nuo aplinkybių.
„Orenda“ (hurohų kalba) – žmogaus valios galia pakeisti pasaulį veikiant galingoms jėgoms, kaip likimas.
Pats T. Lomas pripažįsta, kad jo pasiūlyti minėtų žodžių paaiškinimai yra tik apytikriai bandymai išreikšti jų tikrąją reikšmę. „Vis šis projektas yra nuolatinis darbas, ir aš nuolat tobulinu ir tikslinu mano sąraše esančių žodžių apibrėžimus“, – sakė jis.
T. Lomas tikisi, kad psichologai susidomės tokių emocinių būklių priežastimis ir pasekmėmis, kad mes geriau suvoktume šias sąvokas. Jis atkreipė dėmesį į Šiaurės Rytų universiteto mokslininkės Lisos Feldman darbą. Ji parodė, kad žmonių gebėjimas tiksliai identifikuoti savo emocijas gali turėti labai svarbų efektą.
Jos mokslinį darbą įkvėpė pastebėjimas, kad skirtingi žmonės vartoja skirtingus žodžius emocijoms reikšti sinonimiškai, o kiti labai tiksliai apibrėžia savo emocijas. „Kai kurie žmonės sako, kad jaučia nerimą, baimę, pyktį ar pasišlykštėjimą, kai nori apibūdinti bendrą blogumo jausmą. Jiems tai sinonimai. O kitiems žmonėms tai labai skirtingas emocijas reiškiantys žodžiai“, – sakė mokslininkė.
Tai ji vadina „emociniu detalizavimu“. Tokiu atveju ji paprastai prašo savo tiriamųjų įvertinti savo emocijas tam tikroje skalėje kiekvieną dieną kelias savaites, o vėliau analizuoja emocinius niuansus ir variacijas ir žiūri, ar jos žodžiai visuomet vartojami vienodai.
L. Feldman yra pastebėjusi, kad jeigu gebame tiksliai išreikšti savo emocijas, pavyzdžiui, nerimą ar neviltį, lengviau randame „vaistų“ nuo tokių emocijų. Kartais padeda pokalbis su draugu, o kartais – apsilankymas kino teatre. Arba aiškiai suvokiamas nusivylimas leidžia ieškoti naujų problemos sprendimo būdų.
Taigi, emocinis žodynas yra tarsi žinynas, kuriame galime rasti daugybę strategijų, padedančių susidoroti su gyvenimo sunkumais. Žmonės, kurių emocinio detalizavimo rodiklis yra aukštas, geba greičiau susidoroti su stresu, mažiau linkę sprendimo ieškoti alkoholyje.
Ir tai net gali pagerinti mokymosi rezultatus. Marcas brackettas iš Jeilio universiteto nustatė, kad gausesnį emocinį žodyną turintys 10-11 metų vaikai geriau mokosi. „Kuo detalesnis yra mūsų emocinis potyris, tuo geriau mes suvokiame savo vidinį pasaulį“, – sako jis.
