Farmacininkė Loreta Tamošauskienė neįsivaizduoja, kaip kartais gydytojai tik pagal simptomus paskiria antibiotiką.
„Taip daryti nereikėtų. Žinoma, kraujo tyrimas neparodys, kokio tiksliai antibiotiko reikia. Tam reikėtų daryti bakterijų pasėlį, tačiau tai ilgai užtrunka, todėl naudojama vaikams arba žmonėms, kurie jau gydėsi vienu, antru antibiotiku ir niekaip nespasveiko. Tokiu atveju reikia žiūrėti, kam atspari bakterija. Tačiau net ir lengvesniu atveju prieš skiriant antibiotiką kraujo tyrimas turi būti atliekamas. Aš pati nevartočiau antibiotikų, jei gydytojas juos išrašytų tik pagal nusiskundimus. Tai – neprofesionalu“, – įsitikinusi specialistė.
Pasak vaistininkės, kraujo tyrimas parodo, ar padidėjęs leukocitų kiekis, ar yra C reaktyvaus baltymo, kuris rodo uždegiminį procesą organizme. Pagal jo reikšmes gydytojas nustato, reikalingas antibiotikas ar ne.
Virusų neveikia
Kaip pastebi DELFI pašnekovė, neretai antibiotikai vis dar paskiriami virusinėms ligoms gydyti, tačiau tai – klaida, nes antibiotikai virusų neveikia, tik bakterijas.
„Kraujo tyrimas kaip tik ir parodo, ar susirgimas virusinis, ar jau bakterinis. Jei virusinis susirgimas gydomas antibiotikais, žmogus serga toliau, o kai uždegimas komplikuojasi į bakterinį, išrašyti antibiotikai, kuriuos jis tam tikrą laiką gėrė, nebepadeda, tad reikia vis stipresnių ir stipresnių antibiotikų“, – įspėjo L. Tamošauskienė.
Kaip pastebi vaistininkė, kartais žmonės piktnaudžiauja antibiotikais, vos sunegalavę imasi stipriausių vaistų, tad nuo siūlomų pirmo pasirinkimo antibiotikų retas išgyja, jei juos vartojo netikslingai.
Svarstydama, kodėl žmonės taip elgiasi, specialistė priėjo išvados, kad dėl laiko stokos, kai peršalę neturi kada ar sąlygų sirgti.
Netinka gydyti gripą, nebent vienu atveju
DELFI primena, jog antibiotiką peniciliną Aleksandras Flemingas atrado tik 1928 metais. Tai buvo tikra medicinos mokslo revoliucija, davusi pradžią kitų antibiotikų sintezei ir išgelbėjusi daugybę gyvybių.
Kita pusė - dėl neracionalaus antibiotikų vartojimo vystosi mikroorganizmų atsparumas vaistui.
Kaip pabrėžia Užkrečiąmųjų ligų ir AIDS centras, antibiotikai skiriami tik bakterinei infekcijai gydyti, taigi netinka gripo atveju, nes šią ligą sukelia virusai.
Antimikrobiniais vaistais gripas gydomas tik tada, kai išsivysto antrinė bakterinė infekcija. Taigi gydytojas antibiotikus skiria įvertinęs ligą, jos sunkumą, bakterijų atsparumą, antibiotikų veiksmingumą.
Itin svarbu suvartoti visą paskirtų antibiotikų kursą, nemesti vaistų būklei pagerėjus ir laikytis antibiotikų vartojimo režimo, kad organizme būtų pakankama vaisto koncentracija.
Pabrėžiant, kad antibiotikų nevalia vartoti be reikalo, medikai primena būkles, kada atsaisakę vartoti antibiotikų rimtai rizikuotume savo sveikata. Antibiotikus gydytojai gali skirti sunkaus bronchito, plaučių uždegimo, Laimo ligos, kraujo užkrėtimo, minkštųjų audinių pūlinių, streptokokų sukeltos anginos ir kitų ligų atveju.
Šalutiniai poveikiai – vienas ypač nemalonus moterims
Šalutiniai antibiotikų poveikiai priklauso nuo vartojamo vaisto rūšies ir individualių organizmo savybių. Dažniausiai pasireiškia:
Viduriavimas, pilvo skausmai, nes antimikrobiniai vaistai žudo ne tik ligos sukėlėjus, bet ir kitas bakterijas, kurios mūsų organizmui naudingos. Pvz., žarnyno mikroflora stiprina organizmo imuninę apsaugą, o antibiotikai pažeidžia jos pusiausvyrą, tad gali prasidėti viduriavimas, kuris kartais pasireiškia praėjus net 10-čiai savaičių po gydymo.
Alerginės reakcijos: niežėjimas, bėrimai, astma ir kt. Atlikus tyrimus atskleistas ryšys tarp antibiotikų vartojimo ankstyvame amžiuje ir vėliau pasireiškiančių alerginių reakcijų.
Moterims – kandidozė (pienligė), nes antibiotikai lopina ne tik žarnyno, bet ir makšties bakterinę florą, tad atsiranda palankios sąlygos daugintis grybeliams ir kilti uždegimui.
Antibiotikai silpnina imunitetą, taigi, jų pavartojus svarbu pasirūpinti organizmo atsparumo stiprinimu, kad neįsisuktume į užburtą ratą, vėl neprikibtų infekcija. Imunitetą stiprina žuvų taukai, rausvažiedės ežiuolės preparatai, greipfrutų sėklų ekstraktas ir kt. preparatai, tarp kurių – lietuviški imunitetą stiprinantys augalai.
