Anot 25 metus Didžiojoje Britanijoje dirbančio ir Ollie Jupes pseudonimu apie burnos higieną rašančio odontologo, kiekvienas odontologas ar higienistas praranda viltį kaskart, kai kokiam pacientui pasakai, kad jam yra gingivitas (dantenų uždegimas) ar karieso grėsmė, o po trijų ar šešių mėnesių tam pačiam pacientui apsilankius vėl pamatai, kad jis nieko nesiėmė.
Ir tokie žmonės vis tiek stebisi, kodėl jų dantenos kraujuoja kaip koks Niagaros krioklys arba atsirado kraterio dydžio skylė, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Statistika rodo, kad žmonės perka vis daugiau burnos higienos priemonių. Tačiau odontologai pažymi, kad pažvelgus į žmonių burnas taip visai neatrodo. Vienas dalykas yra nusipirkti burnos higienos priemonę, o kitas – ją iš tiesų naudoti, sako medikai.
„Kartais aš net suabejoju, ar pacientas dantis valosi tuo dantų šepetėlio galu, kuriuo reikia valyti“, – juokauja O. Jupes.
Jo teigimu, dažniausiai dantų netekimo priežastis yra pažengusi dantenų liga (chroniškas periodontitas), kuomet burnoje apnašas formuojančios bakterijos skatina organizmą gaminti priešuždegiminius produktus kovai su bakterijomis. O tokie produktai ne tik kovoja su bakterijomis, bet ir skatina dantenų traukimąsi. Galiausiai žandikaulis susitraukia iki tokio lygio, kad dantys išklimba ir iškrenta.
Taigi, ką daryti, kad to neįvyktų? Minimalus reikalavimas yra valytis dantis du kartus per dieną siekiant užkirsti kelią ėduoniui ir dantenų ligoms. Teoriškai, jeigu pašalinsite visas apnašas burnoje valydamiesi dantis, to užteks juos apsaugoti. Tačiau faktas yra tas, kad dauguma žmonių, ir net dantistų, to negali padaryti.
Kokį dantų šepetėlį – paprastą ar elektrinį – naudoti? Jokio skirtumo, jeigu valysite tinkamai, ypač prie dantenų. Ir nekreipkite dėmesio į dantenų kraujavimą. Tai reiškia, kad šepetėliu pasiekiate visas būtinas vietas. Minkštas dantų šepetėlis yra geriau už kietą, nes plonyčiai jo šereliai pateks į visas sunkiai pasiekiamas vietas.
O. Jupes pažymi, kad gali būti pats geriausias dantų valytojas, tačiau tarpdančius valyti siūlu ar specialiu tarpdančiu šepetėliu kartą per dieną yra būtina, nes bakterijos mėgsta įvairius plyšelius, kuriuos sunkiu pasiekti dantų šepetėliu.
Taip pat rekomenduojamas reguliarus „pasimatymas“ su odontologu.
O kaip dėl burnos skalavimo skysčio? O. Jupes jį vadina tinginių dantų siūlu. Labai dažnai esant rimtam dantenų ligos atvejui gydytojai rekomenduoja skalavimo skysčius su antibiotiku chlorheksidinu. Jo šalutinis poveikis gali būti dantenų patamsėjimas ir padidėjęs kraujospūdis. Naudoti gerą burnos skalavimo skystį nėra blogai, jeigu taip pat valotės dantis ir naudojate tarpdančių siūlą. Fluorido turintys skysčiai apsaugo dantys nuo ėduonies, tačiau dėl jų būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Becukrė kramtomoji guma padeda neutralizuoti apnašose esančias rūgštis ir apsaugoti nuo ėduonies, tačiau jos suteikia apgaulingą saugumo jausmą. Geriausias būdas yra vengti cukraus, pataria O. Jupes.
Jeigu jums dažnai kartojate dantenų problemos, verta reguliariai lankytis pas higienistą. Jie tikrai gali padaryti stebuklų, jeigu pacientas taip pat laikosi režimo ir prisideda prie bendrų pastangų užtikrinti burnos ertmės sveikatą, sako O. Jupes.
Galiausiai, naujausias „išradimas – liežuvio grandiklis. Mintis yra ta, kad jis padeda pašalinti apnašas nuo liežuvio, kurios, kaip teigiama, prisideda prie halitozės (blogo burnos kvapo). Ar jie veikia? Kol kas dar sunku pasakyti. Kai kurie žmonės (įskaitant ir jų gamintojus) sako, kad padeda. Kiti skirtumo nejaučia, sako O. Jupes. „Asmeniškai aš šiuo atveju esu prastas teisėjas, nes dirbdamas su pacientais visuomet dėviu kaukę“, – pažymėjo odontologas.
