Šiais metais didžiausias Baltijos šalyse mados festivalis įvyks jau devynioliktąjį kartą. Renginio organizatorių pasiteiravome, ką joms reiškia tokia sukaktis. Dizainerė S. Straukaitė teigė, kad „Mados infekcija“ - mados festivalis, o mada yra susijusi su pokyčiais ir nuolatine kaita. Ji keičiasi taip, kaip keičiasi žmogus. R. Mikailionytė pridūrė, jog šis renginys jau spėjo tapti svarbia gyvenimo dalimi.
Nelengva pradžia
Idėja rengti tokio pobūdžio renginį užgimė dar tada, kai dizainerė S. Straukaitė su bendraminčiais studijavo mados dizainą. Komandoje buvo gerai žinomi dizaineriai, susibūrę į „7+“ grupę: Seržas Gandžumianas, Julija Janus, Ramunė Piekautaitė, Juozas Statkevičius bei kiti. Siekdami kokybės bei aukšto meninio lygio, dizaineriai pradėjo organizuoti alternatyvą - mados savaitę, kuri vyko daugiau nei dešimt metų.
Pasak S. Straukaitės, įprasta mados savaitė vyksta kelis kartus per metus. Todėl buvo mėginama ir „Mados infekciją“ rengti ne vieną kartą metuose. Tačiau dėl nepalankios Lietuvos ir pačių dizainerių ekonominės padėties, išlaikyti tokį standartą yra labai sunku.
R. Mikailionytė prisimena festivalio iniciatorių „7+“ grupės judėjimą ir pirmąsias kolekcijas. Šie dizaineriai buvo pradininkai, atnešę šiuolaikišką žvilgsnį į madą ir kūrę labai nelengvu metu. Tik tokie kūrėjai gali daryti revoliucijas.
„Pradžioje tai buvo bendraminčių darbas. Visgi pamatėme, kad nėra lengva tarpusavyje nekonkuruoti. Noriu paneigti tai. Mes esame bendruomenė ir galime nuveikti daug daugiau, kai būname kartu nei pavieniai dizaineriai, kurie kovoja tik už save. Norime šioje visuomenėje daryti pokyčius. „Mados infekcijos“ komandą sudaro stiprūs ir profesionalūs žmonės. Tai nėra vietoje stovintis renginys. Taip, jis yra komercinis, bet vis dėlto tokio festivalio reikia. Pradžioje renginio rėmimo nebuvo, dabar jis minimalus. Be privačių rėmėjų mes neišsilaikytume. Tačiau mes palaikome jaunimą, suteikiame galimybę jauniems mados kūrėjams pristatyti savo darbus. Festivalio programoje nedominuoja tik komercinio pobūdžio kolekcijos. Norime parodyti tai, ką Lietuva turi geriausia“, – teigė S. Straukaitė.
„Įrodyti festivalio vertę bei jo vardui suteikti žinomumą, prireikė labai daug laiko bei sunkaus darbo. Tai – tikrai nelengvas kelias“, – prisipažino R. Mikailionytė.
Tai, ko nepamato publika
Viso festivalio gyvavimo metu būta nemažai netikėtų ir juokingų situacijų.
„Ko tik nebuvo. Pradedant nuo varvančių lubų. Žiūrovus teko įleisti į salę tik tada, kai buvo išvalytos grindys. Niekas to net neįtarė. Kitą kartą nuo aukšto podiumo nukrito valytoja. Tačiau tai vyko nedabartinėje festivalio vietoje“, – pasakojo S. Straukaitė.
R. Mikailionytė prisimena įvykusį gaisrą, o per jaunųjų dizainerių konkursą „Injekcija“ dingo elektra, buvo baiminamasi, kad renginys neįvyks. Publikai teko sėdėti tamsoje. Netikėtumų būta ir su festivalyje dalyvaujančiais dizaineriais. Savo kolekcijos pristatymui rusų dizaineris Andrey Bartenev norėjo dviejų vaikinų modelių, kurie podiumu galėtų žengti nuogi. Šis renginys reikalauja didelės atsakomybės. Turime stebėti, kad tokių netikėtumų būtų kuo mažiau, privalome viską apskaičiuoti iki smulkmenų.
