- Šiemet pirmą kartą pristatėte autorinę kolekciją Kopenhagos mados savaitėje. Ar dalyvavimas tokio lygio renginyje buvo jūsų sena siekiamybė ir tikslas?
- Taip, esu sau pasakiusi, kad jei dar kada grįšiu į madą, pradėsiu ne Lietuvoje. Tuo metu atrodė, kad tai ką gali pasiekti Lietuvoje, kalbant apie madą, su kolege Aušra Urbanavičiūte jau padarėme. Esame kūrėjos, todėl verslo iš to nesukūrėme, šis malonumas ilgainiui tapo per brangus, o motyvacija dingo.
Pirmoji kibirkštis dalyvauti Kopenhagos mados savaitėje kilo tada, kai su komunikacijos specialiste bei stiliste Agne Skripkinaite prieš pusantrų metų buvome vasaros madų savaitėje Kopenhagoje. Ten būdama pamačiau, kaip žmonės, jaunimas, intelektualai, didžiausios minios laukia dizainerių Henrik Vibskov, Asger Juel Larsen kolekcijų pristatymų. Supratau, kad Lietuvai įdomi įperkama mada. Tokie dizaineriai, kuriuos paminėjau sėkmingai kuria, gyvena nemėgindami prisitaikyti prie rinkos. Lietuvoje norėdamas išgyventi kaip dizaineris, turi kurti, tai kas perkama, arba orientuotis į užsienio rinką, pardavimus. Tad mano sprendimas labai racionalus.
- Kokį įspūdį paliko pati Kopenhagos mados savaitė?
- Mados savaitėje rodžiau kolekciją pirmą kartą, tačiau esu antrąjį, tad įspūdžiai dubliuojasi. Nepaisant to, jie yra neabejotinai geri! Kopenhaga yra iš tų miestų, kuriuose jaučiu ramybę, ypatingą atsipalaidavimą, džiaugsmą. Kai pirmą kartą važiavome į mados savaitę, atrodo, kad tai ir buvo smagios dienos: kasdien keletas madų šou peržiūrų, vakarėliai, kuriuose aptarinėji kolekcijas ar grožio industriją, susipažįsti su mados žinovais, mėgėjais, įdomiais ir įtakingais žmonėmis - tąkart buvo viena geriausių vasaros kelionių, gavau įkvėpimo kurti ir čia grįžti su savo kolekcija, tik jau kaip dizainerė.
Įkvėpė ir tai, jog industrija sukasi ir ji yra visai arti! Šį kartą buvo labai labai daug organizacinių detalių, reikalų, skirtingai nei sukurti kolekciją „Mados infekcijai“, kai visus tuos reikalus organizatoriai pasiima nuo tavo pečių, o tu gali atsiduoti tik kūrybai. Čia reikėjo rūpintis viskuo nuo A iki Z, o tuo pačiu kurti ir įgyvendinti kolekciją! Todėl esu dėkinga visai komandai, šeimai ir naujai sutiktiems žmonėms! Neįtikėtina, kad jų tiek daug. Kalbant apie kitus šou, mačiau tik keletą, o iš matytųjų dedu pliusus prekės ženklo Won Hundred kolekcijai.
- Kas buvo jūsų pristatytos kolekcijos įkvėpimo šaltinis? Kodėl ją pavadinote „Circulation of Blood. Close up“?
- Ji kalba apie jausmus, kuriuos patiria žmogus ir patiria tik todėl, kad jis yra žmogus, gyvena žemėje ir turi kūną.
„What does it mean to live on Earth? Circulation of Blood.“ (liet. Ką reiškia gyventi žemėje?
Cirkuliuojantis kraujas). Jei paklausčiau, ką reiškia gyventi žemėje 2017 m.? Čia jau atsiranda interpretacija madai. Štai taip atrodo žmogus 2017- 2018 žiemą-rudenį. „Close Up“ atsirado suradus lokaciją - labai mažą nišinių kvepalų butiką „Crime Passionnel“ (liet. Nusikaltimas iš aistros). Jo pavadinimas konceptualiai sutapo kaip ir visi kiti dalykai.
„Circulation of Blood. Close Up“ - tai žvilgsnis iš labai arti. Modeliai ėjo pro kambaryje susirinkusius žiūrovus link veidrodžio, ten persirenginėjo, keitėsi drabužiais vienas su kitu, matant žiūrovui. Toliau vėl ratu per du pastato aukštus. Taip beveik valandos performanso metu pademonstruotas dvidešimt vienas drabužis, du kartus atliktas šokio performansas.
- Kartu su jūsų kurtais drabužiais buvo pristatyti ir prekės ženklo „About“ apatiniai. Kaip gimė idėja tai padaryti kartu? Kodėl pasirinktas būtent šis ženklas?
- Kai aptarėm galimus partnerius, minėjau, kad mano kolekcijos koncepcijai artimiausias būtų „About“ apatinis trikotažas. Apatiniai yra tas pirminis drabužių sluoksnis, esantis arčiausiai kūno, tuo pačiu ir intymiausias.
- Jūsų kolekciją pristatė lietuvių modeliai, kurių tarpe buvo ir profesionali šokio teatro „Aura“ šokėja. Kodėl pristatyme buvo svarbus performatyvumo aspektas?
- Mane „veža“ menas, turiu jam nepaprastą aistrą kaip ir madai bei kvepalams. Beje kaip ir įdomūs, neriboti žmonės, esantys tarsi meno kūriniai: jie įkvėpia, juos įkvėpia kiti - taip kuriasi menas, mada, asmenybės, istorijos. Taigi, šįkart mada buvo pristatoma „meno teritorijoje“, performatyvumo lauke.
O drabužį tarsi formuoja charizma - jie skirti ypatingam žmogui, ateities kartai arba suvokusiam ateitį savyje. Iš tiesų, skiriu juos kiekvienam, kuris įstengia suvokti savo ypatingumą, išskirtinumą. Drabužis vieninteliam nepakartojamam kūnui, kurį modeliuoja išskirtinė energija.
- Anksčiau buvote dažna festivalio „Mados infekcija“ dalyvė. Ką šiuo metu veikiate ir kuriate?
- Ką tik pristačiau kolekciją, kuriai ruošiausi nuo vėlyvo rudens. Du paskutinius metus buvau pasitraukusi iš mados pasaulio, rašiau savo magistro darbą konceptualaus meno ir filosofijos lauke, Vilniaus Dailės akademijoje. Paraleliai visą laiką kuriu teatrui. Paskutiniai du spektakliai pasirodė šį rugsėjį: vienas su prancuzų režisieriumi V. Tomasseti - tai buvo pirmas darbas ne su lietuvių režisieriumi teatre, o kitas - su nuostabiu kūrėju Agniumi Jankevičiumi. Iki tol sukūriau kostiumus šešiems spektakliams, šešias kolekcijas „Mados infekcijai“ kartu su dizainere A. Urbanavičiūte. Tuo metu beveik be pertraukos penkis metus dirbau stiliste video reklamoms ir individualiai. Po to sekė įvairių eksperimentų ir labai įdomus studijų etapas, dabar - vėl grįžimas prie mados.
- Ar galėtumėte atskleisti savo, kaip mados kūrėjos artimiausios ateities tikslus?
- Manau, kad Lietuvoje reikėtų pristatyti kolekciją, skirtą podiumui. Performansas Lietuvos žiūrovui kažin ar būtų toks įdomus, koks buvo danams. Čia labiau laukiama podiumo, kadangi dar yra juntamas didelis poreikis madų šou. Tuo tarpu Danijoje mados mylėtojas yra jau visko matęs. Supratau, jog juos labai žavi neįprastas pristatymo būdas, ypač performatyvus.
Planuoju pasidaryti keletą fotosesijų: vieną stiprią įvaizdinę ir kitą, skirtą katalogui. Tokie yra mano artimiausi planai.
