Visi vaikai gimsta su mėlynomis akimis, nepriklausomai nuo tėvų akių spalvų. Taip atsitinka dėl to, nes naujagimių organizmas pirmus mėnesius negamina pigmento melanino, kuris vėliau „nudažo“ kūdikio akis ir plaukus. Pabrėžiama, kad tikrosios naujagimio akių spalvos negalima nustatyti iki trejų metų – ji gali keistis, rašo huggies.com.au.
Profesorius Deividas Ravinas, dirbantis Vakarų Australijos Medicinos tyrimų institute, teigia, kad vaiko akių spalvą nulemia abiejų tėvų genai. Iš viso yra trys mokslininkams žinomi genai, lemiantys akių spalvą, tačiau tik du jų yra gerai ištyrinėti.
Tiesa, dabartiniai tyrimai gali paaiškinti rudos, žalios ir mėlynos akių spalvos atsiradimą, tačiau nepaaiškina kodėl kai kurie vaikai turi šviesiai rudos, pilkos spalvos akis.
Įvertinus visus žinomus faktorius, lemiančius vaiko akių spalvą, buvo apskaičiuotos tikimybės pagal tėvų akių spalvas.
Pavyzdžiui, jeigu abu tėvai žaliaakiai, egzistuoja 75 proc. tikimybė, kad vaikas taip pat turės žalias akis. Jeigu abiejų tėvų akys – mėlynos, tikimybė, kad vaikas taip pat bus mėlynakis yra net 99 proc.
Jeigu vieno tėvo akys žalios, o kito – rudos, egzistuoja 50 proc. galimybė, kad vaikas bus rudakis, 38 proc. šansas, kad vaikas turės žalias akis ir tik 12 proc. tikimybė, kad vaiko akių spalva bus mėlyna.
Teigiama, kad naujagimio paveldimi genai nulemia daugelį vaiko savybių, o aleliai, kurie yra randami genuose, lemia vaiko fizinę išvaizdą. Naujagimio bruožai paveldimi susijungus dvejiems aleliams – po vieną iš kiekvieno tėvo.
Žinoma, kad vieni aleliai gali būti labiau dominuojantys už kitus. Kalbant apie akių spalvą, rudas alelis visada yra labiau dominuojantis už mėlyną ar žalią. Žalias alelis stipresnis už mėlyną, o mėlynas – visada silpniausias.
Dėl šios priežasties pasaulyje yra daugiausiai žmonių, turinčių rudas akis: pusė pasaulio populiacijos yra rudakiai.
