Paskutinės šios olimpiados lenktynėse ji liko 42-oje vietoje. D. Rasimovičiūtė Sočyje buvo 51-a 7,5 km sprinte ir 43-ia – 10 km persekiojimo lenktynėse. Prieš žaidynes jai buvo kelta užduotis užimti nuo 10 iki 20 vietos.
Šiai sportininkei priklauso geriausias visų laikų Nepriklausomos Lietuvos biatlonininkų pasiektas rezultatas olimpinėse žaidynėse – 18-a vieta 2006 metais Turine per sprinto lenktynes.
- Kaip vertini šios dienos pasirodymą?
- Labai gaila, kad olimpiada baigėsi taip. Bet trasoje šiandien buvo be galo sunku. Buvau tuščia ir be jėgų.
- Kur dingo jėgos?
- Trasa yra nerealiai sunki ir čia reikia būti labai geros sportinės formos. Po kiekvieno starto dalis manęs pasilikdavo kažkur trasoje. Ir išties šiandien buvo ne mano diena. Jaučiausi itin sunkiai. Tai buvo sunkiausios lenktynėse visoje olimpiadoje.
- Iš kur tas sunkumas? Pavargai fiziškai ir psichologiškai?
- Ne, paprasčiausiai buvo blogesnė savijauta. Taip jau sutapo. Blogai jaučiausi nuo pat starto.
- Kaip vertini visos olimpiados savo rezultatus?
- Norėjosi geriau. Buvo minčių, kad su kiekvienu startu bus geriau. Deja. Tai olimpiada. Ji vyksta katą per ketverius metus. Ir čia jau nieko nepadarysi.
- Tai buvo jau ketvirtos tavo olimpinės žaidynės. Ar bus ir penktos?
- Kol kas nieko staigiai nesakysiu, nes galima spontaniškai daug ką prikalbėti. Matysime, kaip bus. Reikės apsispręsti, ką daryti toliau. Teoriškai viskas įmanoma. Bet, kita vertus, tai didžiulis žingsnis – vėl keturi metai iki kitos olimpiados.
- Kokie artimiausi planai?
- Jei viskas gerai, dar startuosime pasaulio taurės etapuose. Reikia ramiai pabaigti šį sezoną, o tada ir spręsime.
