„Galatasaray“ komandoje apstu krepšinio garsenybių, bet šiame sezone E. Atamano vairuojamas laivas blaškomas tokių audrų, kad jo keleivius sunku būtų pavadinti aiškiais ketvirtadienį Kaune vyksiančio susitikimo favoritais.
Nors pirmame Eurolygos TOP-16 etapo ture turkai namuose pranoko „Žalgirį“ 78:69, varžyboms įpusėjus dvi komandos tebežengia koja kojon: abi savo sąskaitose turi po 2 pergales ir 5 pralaimėjimus.
Neblizga „Galatasaray“ ir nacionaliniame čempionate, kuriame užima penktą vietą, o kai savaitgalį žalgiriečiai šampanu laistė iškovotą Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės trofėjų, Stambulo atstovai iš kovos dėl pirmo sezono titulo pasitraukė jau ketvirtfinalyje.
Pasak M. Pociaus, pastarosiomis dienomis komandoje dėl įvairių priežasčių net pritrūko krepšininkų visavertėms treniruotėms.
„Namie „Žalgiris“ žaidžia tikrai gerai, tuo labiau, kad jie šiais metais turi gerą komandą ir dabar yra geros formos, ką tik laimėjo LKF taurę. O mes esame gerokai nukraujavę, vieni turi smulkias traumas, kiti – susirgę, apsinuodiję. Nedaug teturėjome kokybiškų treniruočių, nes net neužtenka krepšininkų žaisti penkiese prieš penkis. Bet, jei atvirai, ne pirmas ir ne antras kartas, kai į varžybas važiuojame beveik nesitreniravę“, – trečiadienį su komandos draugais atskridęs į gimtąjį Vilnių, teigė gynėjas.
Ne kartą Turkijos klubui teko ir gesinti gaisrus dėl stringančių atlyginimų, kurie vėluoja nuo pat sezono pradžios. O impulsyvusis E. Atamanas, kuris teigia šiame sezone negavęs nė cento, taip pat nepadeda numalšinti įtampos: vasarį treneris pateko į eilinį skandalą paaiškėjus, kad po pralaimėjimo jis rūbinėje trenkė devyniolikmečiui auklėtiniui Gokturkui Uralui.
– Traumos – tik viena iš „Galatasaray“ problemų. Kokią įtaką komandos būsenai turi finansinė nežinomybė? – DELFI paklausė M. Pociaus
– Nežinau. Galbūt Turkijoje tokie dalykai yra mažiau įprasti nei Lietuvoje, todėl į juos reaguojama aštriau. Būna, kad kyla nerimas, prasideda bruzdėjimai, rūbinėje svarstoma, ką daryti toliau, gal nebežaisti, nesitreniruoti. Tada klubas išmoka dalį pinigų ar visą atlyginimą, ir nepasitenkinimas vėl nurimsta. Stabilumo nėra, bet po truputį judame į priekį. Kiek girdėjau viena ausimi, problemų turi ir „Galatasaray“ futbolo ekipa, algos ten vėluoja galbūt net dar labiau. Bet žaidžia jie, žaidžiame ir mes. Taip ir gyvename.
– Kokie komandos santykiai su treneriu E. Atamanu – sako, kad jis muša žaidėjus?
– Treneris iš dalies teisingai pasakė, kad viskas, kas įvyksta rūbinėje, ten ir turi likti. Nenoriu nieko sakyti, kiek toje istorijoje buvo tiesos ir netiesos. Bet viskas yra tvarkoje, treneris – kaip treneris, tikrai kasdien mūsų nemuša (juokiasi – DELFI).
– Susiklosčius tokiai situacijai, „Galatasaray“ neatsisako aukščiausių tikslų – patekti į Eurolygos ketvirtfinalį, laimėti Turkijos pirmenybes?
– Treneris apie tai visą laiką kalba, sako, kad reikalinga kiekviena pergalė. O kas eina iš viršaus – nežinau. Sakyčiau, kad klube jaučiama komunikacijos stoka. Labai daug ką sužinau iš kitų žaidėjų, kurie paskaito laikraščius ir papasakoja. Beveik visada naujienos pirma išlenda į spaudą, o tik tada jas sužinome mes. Nieko nepadarysi, turkiška tvarka.
– Jonas Kazlauskas ketvirtadienį paskelbs Lietuvos rinktinės draugiškų rungtynių grafiką. Ar pats jau žinote savo vasaros ir rugsėjo planus?
– Kol kas nenoriu apie tai nei kalbėti, nei galvoti. Sezonas dar tik įpusėjęs, artėja svarbiausia jo stadija. Verčiau nukelkime šį klausimą mėnesiui ar dviems.
– Sveikata dabar nesiskundžiate?
– Daugiau mažiau. Tokiu metu – vasarį ar kovą – kūnas visada būna šiek tiek nudėvėtas, o aš dar turėjau nugaros operaciją. Galėtų būti geriau, bet žaisti galiu ir dabar.
– Tokios sportinės formos, kokios buvote prieš operaciją lapkritį, dar nepavyko atgauti?
– Sunku pasakyti. Trauma man tikrai daug ką sumaišė, pasikeitė net mano vaidmuo komandoje. Sezono pradžioje gaudavau daug žaidimo minučių – po 30-35 per rungtynes. Dabar to nebėra, reikia kovoti dėl vietos aikštėje, stengtis atlikti savo vaidmenį, koks jis bebūtų. Duok Dieve, kad sezono pabaigoje ta forma sugrįžtų, bet šiaip jaučiuosi normaliai. Trūksta tik to, kad komanda pradėtų žaisti geriau.
