Buvusio žalgiriečio treniruojami Tomo Masiulio auklėtiniai nepalūžo po pusfinalyje net 60:100 patirto sutriuškinimo prieš JAV rinktinę ir mažajame finale po dramatiškos kovos ir pratęsimo 106:100 įveikė australus.
Būtent gebėjimą kautis bet kokioje padėtyje bei protingą žaidimą rungtynių pabaigose T. Masiulis pavadino pagrindine komandos stiprybe.
„Vyrams sakiau: turime kautis nežiūrėdami į rezultatą, negalvodami, sekasi ar nesiseka. Toks buvo mūsų, neturinčių individualiai itin stiprių žaidėjų, išskirtinis bruožas. Žinoma, važiuodami nežinojome, ko tikėtis, todėl medaliu esu maloniai nustebintas“, – sakė šiemet prie 19-mečių rinktinės vairo debiutavęs specialistas.
Nė vienas iš bronzinės komandos narių nepateko į simbolinį geriausių pirmenybių žaidėjų penketą, į kurį buvo išrinkti amerikiečiai Aaronas Gordonas (MVP), Jahlilas Okaforas, serbas Vasilje Mičičius, australas Dante Exumas ir kroatas Dario Šaričius.
Vietos geriausiųjų penkete neatsirado nei Mariui Grigoniui (vid. 13 taškų, 5,8 atk. kam. per rungtynes, nei Tomui Dimšai (vid. 12,3 tšk., 3,4 atk. kam.).
Tačiau be papildomo prizo lietuvių krepšininkai neliko. Jį įteikė patys rinktinės treneriai, taip pagerbę ne kurį nors iš puolimo lyderių, o įžaidėją Luką Lekavičių.
– Šiame čempionate komanda patyrė kritinių momentų? – paklausėme T. Masiulio
– Sakyčiau, kad tokių buvo kiekvienose rungtynėse. Kad ir pirmas mačas su čekais – jis buvo labai svarbus, vyko apylygė kova. Kitą dieną vėl buvo nerimo, nes žaidėme su Irano komanda, kuri nugalėjo Argentiną. Žaisdami su Kanada irgi ilgą laiką turėjome vytis. Kuo toliau, tuo buvo sunkiau. Džiaugiuosi, kad vaikinai atlaikė įtampą, nepasimetė ir svarbiais momentais žaidė šaltakraujiškai. Didelis pliusas jiems, kad sugeba išlaikyti šaltus nervus.
– Ar pusfinalis su amerikiečiais galėjo būti kitoks?
– Atvirai kalbant, tikėjomės pasipriešinti rimčiau. Bet išėjo kaip išėjo. Pradžioje leidome jų traukiniui įsivažiuoti ir po to nieko nebegalėjome padaryti. Amerikiečiai tikrai buvo visa galva pranašesni už visas kitas komandas.
– Jums didelis skirtumas tarp bronzos ir sidabro?
– Apie tai net nesusimąsčiau. Neturėjome galimybių žaisti finale, todėl apie tai negalvojau. Manau, Lietuva nėra didelė šalis, todėl pasaulyje užimti trečią vietą yra didelis pasiekimas.
– Į geriausių čempionato žaidėjų penketą nepateko nė vienas lietuvis. Kurį savo auklėtinį ten deleguotumėte?
– Po čempionato mes, treneriai, išrinkome vieną žaidėją, kuriam įteikėme simbolinę dovanėlę. Visi rašote apie Marių Grigonį, Justą Tamulį, Tomą Dimšą, kitus žaidėjus, bet man labiausiai imponuoja Lukas Lekavičius, kuriam ir atiteko ta dovanėlė. Matau, kaip jis treniruojasi ištisus metus visiškai nesitaupydamas, po sunkios treniruotės kitą dieną vėl bėga dvigubai greičiau už kitus, todėl už jį aš labai džiaugiuosi.
– Būtent L. Lekavičius mažojo finalo antroje pusėje rinko taškus artindamas saviškius prie australų. Jūs liepėte Lukui žaisti agresyviai puolime?
– Žinojome, kad australų ekipoje daug žaidžia tik 7-8 žmonės, todėl mūsų taktika buvo spausti, kankinti jų lyderius, o pabaigoje, kai varžovai jau pavargę, veržtis po krepšiu, ką ir Lukas, ir T. Dimša labai gerai daro. Tai pasiteisino.
– Jums šis medalis – pirmasis trenerio karjeroje...
– Na, taip, ko gero. Dar su „Žalgirio“ dubleriais esame laimėję trečią vietą Nacionalinėje krepšinio lygoje. Man kiekvienas pasiekimas su vaikais yra svarbus.
Bronzos medalius iškovojo: Lukas Lekavičius, Jokūbas Gintvainis, Mantvydas Stašelis, Tomas Dimša, Justas Tamulis, Simas Raupys, Marius Grigonis, Denisas Krestininas, Donatas Tarolis, Augustinas Jankaitis, Rokas Gustys ir Martinas Gebenas
Primename, kad pasaulio U-19 čempionato finale JAV vaikinai turėjo pavargti, bet galiausiai 82:68 nugalėjo Serbijos rinktinę ir tapo nugalėtojais.
