Prieš šarvojimo apeigas bus surengta ir eisena pro svarbiausius jo gyvenimo vietas. Tarp žmonių, nešančių karstą, bus ir aktorius Willas Smithas bei buvęs boksininkas Lennoxas Lewisas.
Tikimasi, kad miesto gatvėse išsirikiuos ir M. Ali išlydės dešimtys tūkstančių žmonių, o 18 tūkst. nemokamų bilietų į šarvojimų buvo išgraibstyti greičiau nei per pusvalandį.
Eisena 15 val. Lietuvos laiku prasidės nuo legendos gimtųjų namų, vėliau pasuks pro Ali centrą ir Afrikos-Amerikos paveldo muziejų bei Muhammado Ali bulvarą.
Atsisveikinimo ceremonija baigsis „Cave Hill“ kapinėse – būtent šioje vietoje privačios ceremonijos metu M. Ali ir atguls amžino poilsio. Laidojimo apeigos prasidės 20 val. Lietuvos laiku.
M. Ali, kuris net 32 metus kovojo su Alsheimeriu, mirė praėjusį penktadienį ligoninėje, į kurią buvo atgabentas dėl pasunkėjusio kvėpavimo.
„Netekom ikonos“
Per ceremoniją eksprezidentas Billas Clintonas ir komikas Billy Crystalas pasakys atsisveikinimo kalbas.
JAV prezidentas Barackas Obama – žmogaus, kurį jis vadino savo „asmeniniu didvyriu“, laidotuvėse nedalyvaus, nes jos sutampa su šalies vadovo dukros Malios (Malijos) mokyklos baigimo ceremonija.
Tačiau B. Obama ketvirtadienį paskelbė vaizdo pranešimą, per kurį parodė dvi iš M. Ali gautas atminimo dovanas: nuotraukų albumą ir porą bokso pirštinių, kurias jis visą laiką laikė Baltuosiuose rūmuose.
„Šią savaitę netekom ikonos, – sakoma B. Obamos pranešime, paskelbtame feisbuke. – Žmogaus, kuris, mano nuomone, išlaisvino afroamerikiečių protus, leisdamas suvokti, kad jie gali didžiuotis esantys tokie, kokie yra.“
„Augau jį stebėdamas. Augant mano tapatybė buvo formuojama jo pasiekimų, – pridūrė prezidentas. – Neįtikėtini meilės ir palaikymo ženklai, kuriuos jis man rodė, buvo viena didžiausių palaimų per mano gyvenimą.“
Ceremonijoje taip pat turėjo dalyvauti Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, bet jis sutrumpino savo vizitą Jungtinėse Valstijose, iškilus nesutarimų su laidotuvių organizatoriais, penktadienio rytą pranešė turkų žiniasklaida.
Konfliktas kilo, kai organizatoriai atsisakė leisti R. T. Erdoganui ketvirtadienį per musulmoniškas pamaldas padėti ant M. Ali karsto drobulę iš Kaabos – kubo pavidalo statinio švenčiausios Islamo mečetės Mekoje centre, rašo dienraštis „Hurriyet Daily News“, remdamasis prezidentūros pareigūnų informacija.
R. T. Erdogano asmens sargybiniai ir JAV slaptosios tarnybos pareigūnai taip pat apsistumdė, kartu lydėdami Turkijos lyderį, pridūrė laikraštis.
Musulmoniškos pamaldos
Ketvirtadienio popietę tūkstančiai įvairių tikėjimų ir etninių grupių atstovų ketvirtadienį dalyvavo musulmoniškose pamaldose M. Ali atminimui.
Trumpos pamaldos Luisvilyje pradėjo dvi dienas vyksiančius atsisveikinimo renginius, kuriuose dalyvaus iškilūs svečiai ir paprasti gerbėjai, norintys pareikšti pagarbą žmogui, žinomam tiek dėl ištvermės ringe, tiek dėl socialinio aktyvizmo.
„Buvo nuostabu matyti visas tas skirtingas tautybes, kultūras ir rases sueinant kartu. Nors labai liūdna, kad jis mirė, bet visa tai labai įkvepia“, – sakė musulmonė savivaldybės darbuotoja Makeeba Edmund.
Musulmonai vyrai ir moterys meldėsi atskirose eilėse, o dauguma moterų buvo prisidengusios šydais.
Šios pamaldos vyko arenoje, kurioje vyko paskutinė M. Ali kova jo gimtajame mieste. Per tą kovą 1961 metų lapkričio 29 dieną jis įveikė Willi Besmanoffą.
Tarp atėjusių atiduoti pagarbą buvo Senegale gimęs 54 metų Babacaras Gaye (Babakaras Gajė), kuris prisiminė paauglystėje žiūrėdavęs M.Ali kovas savo namuose Dakare.
„Susirinkdavo bent 60 žmonių, kurie žiūrėdavo (transliaciją) per mažą nespalvotą televizorių“, – B. Gaye pasakojo AFP.
C. M. Clay atsivertė į islamą 1964 metais ir persivardino Muhhamadu Ali, o tas jo žingsnis sukrėtė Ameriką.
„Įgyvendinti jo palikimą“
„Muhammadas Ali labai, labai reikšmingas musulmonų bendruomenei“, – anksčiau sakė imamas Zaidas Shakiras, padėjęs organizuoti gedulingas pamaldas.
„Svarbu ... jį išlydėti kuo geriausiai“, – pridūrė musulmonų dvasininkas sakydamas, kad M.Ali tikriausiai būtų norėjęs, kad boksininko sekėjai „pagerbtų jo atminimą, įgyvendintų jo palikimą ir mylėtų vieni kitus“.
Milijonams musulmonų visame pasaulyje M. Ali tapo tikruoju islamo veidu, propagavusiu taiką ir pakantumą.
Šemsudinas Haseljičius atvyko gyventi į Luisvilį iš mažo kaimo vidurio Bosnijoje, kai buvo sužeistas per karą 1993 metais. Jis prisiminė, kaip visa bendruomenė rinkdavosi žiūrėti per televiziją M. Ali kovų, paprastai transliuojamų apie 4 val. ryto, viename iš dviejų kaimo namų, kuriuose buvo televizoriai.
„Vienas iš mūsų vyresniųjų praktiškai atmintinai žinojo visas jo kovas, – sakė 54 metų vyras. – Tais laikais nebūdavo daug pramogų, todėl žmonės susirinkdavo ir prašydavo jo: „Eikš, papasakok kovas.“
Svarbiausi M. Ali karjeros faktai:
1960 m. olimpinėse žaidynėse Romoje M. Ali iškovojo aukso medalį vidutinio svorio kategorijoje.
1960-1963 m. jaunasis boksininkas pasiekė rekordą 19 laimėtų kovų iš eilės (iš jų 15 nokautu).
Už atsisakymą kariauti kariuomenėje Vietname 1967 m. M. Ali atimtas pasaulio čempiono titulas ir paskirta bausmė – 5-eri metai kalėjimo. Po trejų metų pateikus daugybę apeliacijų iš kalėjimo jis buvo paleistas ir 1970 m. grįžo į ringą.
1971 m. pralaimėjo Joe Fraizeriui.
Čempiono titulą susigrąžino 1974 m. nugalėjęs George'ą Foremaną sunkiasvorių čempionate, kai nokautavo varžovą 14-ame raunde.
Savo titulą sėkmingai gynė iki 1978 m.
1978 m. pralaimėjo Leonui Spinksui, tačiau revanšiniame susitikime L. Spinksas buvo nugalėtas ir M. Ali paskelbtas čempionu.
1979 m. birželio 27 d. M. Ali oficialiai paskelbė, kad pasitraukia iš bokso. Visgi po metų, 1980 m. spalio 2 d., dar kartą pasirodė ringe, bet pralaimėjo Lariui Holmsui.
Nepaisydamas šios nesėkmės ir prastos sveikatos, M. Ali 1981 m. spalio 11 d. dar kartą pasirodė arenoje ir vėl pralaimėjo 12 metų jaunesniam boksininkui Trevorui Berbikui.
Nuo to laiko M. Ali galutinai paliko boksą.
Jo karjeros rodikliai: 56 laimėtos kovos, (iš jų – 37 nokautais) ir 5 pralaimėjimai (iš jų – vienas nokautu).
1982 m. M. Ali medikai nustatė vegetacinį nervų sistemos susirgimą – Parkinsono ligą (manoma, jog tai dėl bokso).
