Jam antrina ir vienintelis lenktynėse plaukiantis lietuvis Rokas Milevičius, pripažindamas, jog sąlygos yra itin sudėtingos, o visus ankstesnius etapus penktojo kontekste prilygina pasiburiavimui Kauno marių uostelyje.
Vis tik atšiaurus vėjas ir iš priekio pliekiančios milžiniškos bangos nėra vienintelis buriuotojų galvos (tiksliau, skrandžio) skausmas. Jachtų maršrutą nuolat koreguoja Pietų vandenyne plūduriuojantys ledkalniai. Vyrai žino – jie plaukia per „niekieno“ žemę, toliausiai nuo bet kokios civilizacijos nutolusią Žemės rutulio vietą. Jei kas nutiks laivui, vienintelė viltis sulaukti pagalbos – kiti varžovai.
Ledkalniai ir kitos Pietų vandenyno staigmenos
Pastarąją parą didžiąją dalį „Volvo Ocean Race“ komandų taktinių sprendimų diktuoja organizatorių brėžiama „ledkalnių linijos riba“, už kurios – didelė grėsmė susidurti su vandenyne plūduriuojančiais ledkalniais. Varžybų organizatoriai intensyviai stebi penkto etapo maršrutą ir nuolat keičia virtualiai brėžiamos „ledkalnių linijos“ koordinates, priklausomai nuo ledkalnių judėjimo.
Didžiąją dalį penkto etapo pirmavusi „Team Brunel“ komanda pastarosiomis dienomis dėl to prarado užtikrintos lyderės poziciją, tačiau ne optimizmą. R. Milevičius permainingos komandos pozicijos nesureikšmina ir tvirtina, kad šis etapas turėtų jiems būti palankus.
„Situaciją kontroliuojame, per ateinančią parą galime šiek tiek pralošti piečiau esančioms komandoms, tačiau tai tik laikinai. Šis etapas mūsų!“, – rašė lietuvis.
Arčiausi žmonės – astronautai kosminėje stotyje
Sudėtingos buriavimo sąlygos neabejotinai kelia nerimą dėl laivo pajėgumo atlaikyti jam tenkantį spaudimą. Atsakomybę ir įtampą didina tai, jog įgulos buriuoja labiausiai nuo bet kokios žemės nutolusiuose vandenyse. Artimiausia žemė – už daugiau nei 2 tūkst. kilometrų. Tiesa, pastaroji – menka paguoda, mat tai tėra vos dviejų kilometrų skersmens negyvenama salelė.
Buriuojantiems tai reiškia viena: ištikus nelaimei, padėti galėtų nebent varžovų komandos. Šiame taške kitos arčiausiai esančios žmogiškosios būtybės – tik astronautai Tarptautinėje kosminėje stotyje. Būtent dėl to įgulos didelį dėmesį skiriama tam, kad rastų „aukso vidurį“ – balansą tarp greičio tokios atšiauriomis sąlygomis ir rizikos sulaužyti laivą.
Kad grėsmė labai reali, rodo ir trijų „Team Brunel“ komandos varžovų patirtis. Prieš keletą dienų moterų komanda „Team SCA“, kinų „Dongfend Race Team“ ir ispanų MAPFRE patyrė savaiminius halsus, vadinamus „Chinese gybe“ – netikėtą ir staigų pagrindinės burės perėjimą, likusiai apatinei laivo daliai su kyliu pasiliekant savo pusėje. Tai itin pavojinga situacija, per kurią radikaliai pavirsta laivas ir gali plyšti burės, sulūžti jachtos įranga ar už borto iškristi žmogus.
„Tą akimirką pasijaučiau kaip „Titanike“. Pirma atėjusi mintis – šitai tikrai baigsis labai blogai“, – apie savaiminį halsą pasakojo „Dongfeng Race Team“ komandos narys Liu Xue.
Laimė, tiek kinų, tiek kitos komandos atsipirko tik minimaliais nuostoliais ir prarastomis jūrmylėmis, mėginant sutvarkyti laivą.
Priimdamos visus iššūkius ir įveikdamos visas kliūtis, komandos nenumaldomai artėja prie buriuotojų Everestu vadinamo Horno iškyšulio – piečiausio Pietų Amerikai priklausančios Ugnies Žemės kyšulio.
Stiprūs vėjai jūrmyles tirpdo greičiau nei tikėtasi. Dar greičiau jos turėtų tirpti, kai „ledo linijos riba“ leis komandoms pasukti tiesiau Horno iškyšulio link, mat tuomet jachtos turėtų sutikti dar stipresnius ateinančius vėjus.
„Volvo Ocean Race“ yra aukščiausio lygio buriavimo profesionalų lenktynės aplink pasaulį. 2014 metų spalio pradžioje startavusi regata truks iki šių metų birželio. Iš viso devynis etapus turintis maršrutas driekiasi beveik 40 tūkst. jūrmylių (72 tūkst. km). „Volvo Ocean Race“ pripažįstamos vienu sudėtingiausių ir daugiausiai ištvermės reikalaujančių sporto įvykių planetoje šalia Dakaro Ralio ar „Tour de France“ dviračių lenktynių. Gyvai varžybas galima sekti volvooceanrace.com.
