Henrikas Žustautas iš šalies stebėjo, kaip pirmomis ketvirtadienio minutėmis, iškart po vidurnakčio, ąžuolo lapų vainikais papuošti baidarininkai Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas Vilniaus oro uoste skęsta pasitinkančiųjų jūroje blyksint fotoaparatų blykstėms, jų garbei skamba „Ant kalno mūrai, irias lietuviai.“

Prieš Rio de Žaneiro žaidynes sporto žinovai pagrindiniu pretendentu laimėti olimpinį medalį iš baidarių ir kanojų rinktinės įvardijo H. Žustautą. Tačiau Rio jam nepavyko patekti į vienviečių kanojų 200 metrų distancijos finalą. Galutinėje įskaitoje jis liko 11-as.

Dabar kanojininką slegia nežinia dėl ateities. Vis garsiau kalbama, kad jau ne pirmą kartą keisis baidarių ir kanojų irklavimo olimpinės rungtys. Ir tarp jų gali nelikti pagrindinės H. Žustauto distancijos – 200 metrų. Tai spręs Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija ir Tarptautinis olimpinis komitetas.

– Ar negaila, kad ne tu grįžai su medaliu, ne tave sveikina susirinkusieji oro uoste?, - paklausėme H. Žustauto iškart po kelionės iš Rio į Vilnių.

– Tikrai ne. Aš džiaugiuosi už Aurimą, Edviną ir visą rinktinę. Juk visos rinktinės pasirodymas tikrai neblogas. Beveik visi buvo dešimtuke.

Man šį sezoną nepasisekė vienos varžybos. Gaila, kad jos buvo pačios svarbiausios. Dabar bus ketveri metai laiko pasiruošti kitoms. Žinoma, jei nepanaikins mūsų rungties. Nes tada nežinau ką reikės daryti.

– Sėkmingas baidarininkų pasirodymas Rio de Žaneire duos postūmį baidarių ir kanojų irklavimo vystymui Lietuvoje?

– Žinoma. Juk ir finansavimas turėtų padidėti, ir dėmesys.

– Tai dabar lieka laukti svarbiausio sprendimo – dėl olimpinių rungčių?

– Taip. Nes jei panaikins rungtį, nežinau, ką reikės daryti. Toliau treniruotis, dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose, bet atsisakyti olimpinių žaidynių? Neįsivaizduoju. Nes pereiti į kilometro distanciją būtų labai sunku.

Jei pakeistų į 500 metrų nuotolį, būtų daug paprasčiau. Yra toks variantas, kad vienvietė, dvivietė ir keturvietė kanojos olimpinėse žaidynėse varžysis 500 metrų nuotolyje. Pernai šioje distancijoje buvau šeštas Europos čempionate, nors tai buvo mano pirmos suaugusiųjų varžybos.

– Kada gali paaiškėti sprendimas?

– Gali rudenį, gali ir po Naujųjų. Gali ir iki sezono pradžios nenuspręsti, o gali ir po metų paskelbti. Tad ir toliau treniruosiuosi 200 metrų distancijoje, kol paaiškės, kokios bus olimpinės rungtys Tokijuje.

– Tas laukimas vargina?

– Taip. Pagalvoju, gal verta į kitą sporto šaką pereiti (šypsosi – aut.).

– Akademinį irklavimą?

– Kodėl ne? Su irklavimo treniruokliu „Concept“ šiemet laimėjau sprintą prieš akademinio irklavimo lyderius Rolandą Maščinską ir Saulių Ritterį. Tai gal ir ant vandens galėčiau pasitreniravęs. Jau planavau, kad kurią laisvą dieną pamėginsiu irkluoti jų valtį, nes niekada nebandžiau.