Šiemet medalius iškovojo Lietuvos kurtieji badmintonininkai, vyrai krepšininkai, orientacininkai, lengvaatlečiai ir imtynininkas Mantas Kazimieras Sinkevičius. Pasak E. Kriūno, rekordinį medalių kiekį lėmė nuoseklus profesionalus pasirengimas – rengiamos ne tik kasdienės treniruotės, tačiau ir stovyklos Lietuvoje bei užsienyje.
„Pastaraisiais metais kurčiųjų sportas yra pakilime. Turime apie 1000 sportuojančių kurčiųjų. Vieniems jų sportas – pramoga, sveikas gyvenimo būdas, kitiems – profesionalus užsiėmimas, už kurį gaunama stipendija. Kurčiuosius sportininkus ugdo daugiau nei 10 trenerių, su kuriais Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (LKSK) yra sudaręs sutartis“, – sako LKSK vadovas.
Paversti sportą profesionaliu užsiėmimu geriausiems Lietuvos kurtiesiems sportininkams pastaraisiais metais leido pasikeitusi valstybės politika – kurčiųjų sportas sulaukė geresnio finansavimo, suvienodintos sveikųjų ir neįgaliųjų stipendijos bei premijos. Stipendijas šiuo metu gauna apie 50 kurčiųjų šalies atletų.
E. Kriūnas džiaugiasi – reikšminga valstybės parama yra didelė pagalba sportuojantiems kurtiesiems.
„Pastaraisiais metais gerokai pakilus stipendijoms, kurtieji atletai gali susikoncentruoti vien treniruotėms, varžyboms ir sportinių rezultatų siekimui. Matome, kokį gerą rezultatą tai duoda – 17 medalių. Anksčiau stipendijos buvo mažesnės, kurtieji privalėjo derinti sportą su darbais, todėl rezultatai buvo prastesni.“
Didesnės stipendijos – daugiau medalių. Daugiau medalių – daugiau motyvacijos kitiems kurtiesiems. E. Kriūno viltis – skambiomis pergalėmis išjudinti ne tik kurčiuosius, bet ir galinčius skambesį girdėti.
„Visi tie laimėjimai ugdo jaunąją kurčiųjų kartą. Atsiranda jaunam žmogui motyvacija gyventi sveiką gyvenimo būdą, sportuoti, siekti medalių, pakeliauti. Bet tai liečia ir sveikuosius. Sveikieji, išgirdę apie kurčiųjų medalius, taip pat susigundo sportuoti. Tokia yra mūsų sportuoti skatinanti žinutė visai Lietuvai – jeigu gali kurčiasis, gali ir tu.“
Įvertinant šią žinutę, verta pagalvoti tai, kokius iššūkius kurtiesiems sportininkams tenka įveikti. Jie būna labiausiai pastebimi tuomet, kai kurtieji varžosi ne tarpusavyje, o su sveikaisiais, ypač – komandinėse varžybose.
„Pagrindinis iššūkis – klausos barjeras bendraujant su girdinčiaisiais. Šiuolaikinės technologijos gerokai palengvino klausos negalią turinčių sportininkų kontaktavimą su treneriais, aplinkiniais žmonėmis, tačiau komandinėse sporto šakose įsivažiuoti kurtiesiems būna itin sudėtinga. Profesionalai žino, ką reikia daryti, bet mėgėjams, negirdintiems trenerio, komandos draugų ir švilpuko – prapuolimas.
Lietuvos kurčiųjų sporto klubas varžosi su sveikaisiais Regionų krepšinio lygoje – ten neretai nutinka situacija, kai būna sušvilpta pražanga ar žingsniai, o mūsiškiai varžosi toliau. Jie supranta, kas nutiko, tik pamatę, kad kiti nebežaidžia. Būna įvairių situacijų, nes su komunikacija sunku. Todėl dažnai žmonės neatsilaiko ir išeina“, – pasakojo E. Kriūnas.
LKSK vadovo svajonė – užauginti lietuviškąjį Miha Zupaną. Slovėnas yra vienintelis kurčiasis krepšininkas per visą Eurolygos istoriją. 2006-2009 metais jis atstovavo Liublianos „Olimpija“, gynė Slovėnijos vyrų rinktinės garbę, vėliau žaidė Graikijos, Rusijos, Turkijos, Rumunijos, Irano aukščiausiose krepšinio lygose.
„Zupanas yra talentų talentas, man ir pačiam yra tekę prieš jį rungtyniauti. Bet tokie talentai atsiranda labai retai. Kaip toks Luka Dončičius gali kartą atsirasti, taip ir Miha Zupanas. Jis buvo labai rimtas krepšininkas, bet tikiu, kad tokį galime užauginti ir mes.
Mes anksčiau turėjome Robertą Puziną, kuris vienu metu žaidė LKL. Bet čia vienetiniai atvejai žmonių, kurie buvo pasišventę, turėjo didelių tikslų. Norint kartoti jų sėkmę reikia turėti labai daug noro ir atsidavimo.“
Jeigu įmanoma įveikti net didžiausius iššūkius bei visose sporto šakose mesti iššūkį sveikiesiems, kam tuomet apskritai reikalingos kurčiųjų žaidynės ir vien jiems skirti čempionatai? Tokius suvienodintų sveikųjų ir neįgaliųjų stipendijų kritikų pasvarstymus girdintis E. Kriūnas pabrėžia – negalima atimti iš kurčiųjų šanso laimėti prieš sau lygius.
„Mūsų vyrų krepšinio komanda žaidžia RKL, moterys – Lietuvos moterų lygos B divizione. Su geriausiais disko metikais varžosi Mažvydas Paurys, ne sykį Lietuvos imtynių čempionu tarp girdinčiųjų tapo Mantas Kazimieras Sinkevičius. Kovose su sveikaisiais kurtieji kaupia meistriškumą, kuris reikalingas rungtyniaujant tarptautinėse kurčiųjų varžybose.
Vis dėlto normali praktika – varžytis su savo likimo broliais. Kurtieji teoriškai galėtų varžytis tik su sveikaisiais, bet tai būtų gana sudėtinga. Tik vienetai pasaulyje yra pajėgūs patekti į sveikųjų olimpines žaidynes, tik ant pirštų gali suskaičiuoti. Sunku pasiekti tą lygį.
Iš kurčiųjų negalima atimti šanso tarpusavyje varžytis dėl apdovanojimų. Suvokimas, kad turi gerus, vienodus šansus kažką laimėti taip pat prideda motyvacijos sportuoti. Jei būtų galima varžytis tik sveikaisiais, laimėjimų nebūtų, mažėtų motyvacija.
Galbūt siekti didelių pergalių prieš sveikuosius būtų galima sukūrus pilnavertiškas treniruočių bazes neįgaliųjų tobulėjimui, bet to neturint, šansų nėra“, – kalbėjo E. Kriūnas.
Pastarosiose kurčiųjų žaidynėse Lietuva pagal medalių skaičių užėmė 17-ąją vietą. Mūsų šalis yra pasaulio kurčiųjų sporto elite – daugelyje sporto šakų yra lenkiamos gerokai didesnių šalių rinktinės. Netrukdo ir tai, kad lietuviai orientuojasi tik į septynias sporto šakas.
Pasak LKSK prezidento, dar didesniam proveržiui reikalinga, kad palankiai į kurčiųjų sportą būtų žiūrima ne tik valstybės, bet ir savivaldybių lygiu.
„Ten, kur sportuojame, ten šiuo metu esame lyderiai. Tikimės, kad tokį lygį pavyks išlaikyti dar labai ilgai. Žinoma, norėtųsi ir daugiau, norėtųsi dalyvauti ir kitų sporto šakų varžybose, pavyzdžiui, turėti futbolo komandą, bet turime suprasti, kad užsiauginame tiek, kiek galime.
Visa laimė, kad valstybė skiria neįgaliesiems 10 proc. nuo aukštojo meistriškumo lėšų, todėl sugebame susitvarkyti, tačiau išlieka noras, kad mums labiau padėtų ir savivaldybės. Dabar viskas vyksta iš viršaus į apačią, nors turėtų vykti atvirkščiai. Sporto klubai, užimtumas – tai turi prasidėti savivaldybėse, bet jose finansavimas kurčiųjų sportui yra labai mažas.“
Prezidentui už palankias permainas kurčiųjų sporto finansavime dėkingas E. Kriūnas taip pat lenkia galvą prieš kurčiuosius remiančius individualius asmenis bei kviečia prisidėti šalies verslus.
„Prezidento Gitano Nausėdos pateikta Sporto įstatymo pataisa – sveikintinas sprendimas, suteikęs kurtiesiems atletams papildomą impulsą dar labiau stengtis garsinti šalį ir už tai sulaukti adekvataus atlygio. Orios stipendijos, premijos už aukštas vietas – papildomi akstinai kurtiesiems jaunuoliams lankyti treniruotes, siekti sportinių aukštumų.
Taip pat esame dėkingi visiems kurčiųjų sportą palaikantiems lietuviams, prisidedantiems į LKSK sąskaitą pervedama 1,2 proc. GPM parama.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra apie 460 mln. žmonių su klausos sutrikimais, iš kurių apie 35 mln. – vaikai. Iš jų sportu užsiima vos nedidelis procentas. Skaičiai akivaizdžiai liudija, kad kurčiųjų sportą ne tik reikia, bet ir būtina skatinti. Todėl kviečiu bendradarbiauti su kurčiųjų sportu Lietuvos verslininkus – tai yra puiki galimybė formuoti savo įvaizdį, puoselėti organizacijos kultūrą ir stiprinti socialinės atsakomybės kryptį.“
