Prieš mėnesį P. Nielsenas padėjo talentingajam M. Carlsenui antrą kartą apginti 2013-iaisiais iškovotą pasaulio šachmatų karaliaus karūną. O kova su vienmečiu Sergejumi Kariakinu iš Rusijos buvo išties nuožmi: po 12 standartinių partijų rezultatas buvo lygus 6:6, todėl abiem didmeistriams teko žaisti pratęsimą.
Ir per papildomas keturias greitųjų šachmatų partijas norvegas įrodė savo pranašumą 3:1. Už pergalę M. Carlsenui atiteko 60 proc. prizinio fondo, kurį sudarė 1 mln. JAV dolerių. Tiesa, nuo sumos buvo nurėžti 5 proc. už baudą dėl ankstyvo pasišalinimo iš spaudos konferencijos po 8-osios partijos, kurią jis pralaimėjo.
Tiesa, po mėnesio, prieš pat Naujuosius metus, Rusijos didmeistris prieš pasaulio čempioną pasiekė revanšą planetos greitųjų šachmatų pirmenybėse. Ir tuo M. Carlsenas nebuvo itin patenkintas.
Magnus Carlsen at medal ceremony of #DohaChess2016. Clearly not pleased with his performance inspite of being d only player to win 2 medals! pic.twitter.com/5850j1coOu— Follow Chess (@FollowChessApp) December 30, 2016
„Kai jis žaidė Katare, buvo Kalėdos, o aš norėjau jas praleisti su šeima, todėl nusprendėme bendrauti internetu. Šiais laikais šachmatų sportas paremtas elektronika, todėl galima dirbti ir per atstumą. Pavyzdžiui, kai Magnusas žaidė Niujorke, kartu su juo aš buvau vienintelis asistentas – kiti keturi didmeistriai dirbo iš Norvegijos.
Mano darbas buvo bendrauti su abiem pusėmis: dėl palankaus laiko skirtumo, kol mes miegodavome, kiti komandos nariai suruošdavo strategijas, aš jas peržiūrėdavau ir pateikdavau Magnusui. O prie lentos jis jau spręsdavo, kokius ėjimus atlikti“, – savo darbą intriguojančiame šachmatų mūšyje kitapus Atlanto prisiminė 43-ejų metų danas.
1994-aisiais didmeistriu tapęs P. Nielsenas tais pačiais metais dar laimėjo ir aukso medalį šachmatų olimpiados asmeninėje vyrų kategorijoje. Penkiskart Danijos čempionas nuo 2002 iki 2012 metų dirbo kartu su Indijos atstovu Vishy Anandu, kuriam padėjo 2007-asiais Meksikoje užkilti į šachmatų elito viršūnę ir dar tris kartus (2008, 2010 ir 2012 metais) apginti savąjį sostą.
Netrukus danas sulaukė kvietimo prisijungti prie kylančios šachmatų žvaigždės M. Carlseno. Būtent šis norvegų talentas 2013 metais ir metė iššūkį V. Anandui, todėl dėl susitarimo V. Čmilytės vyras buvo priverstas kovą stebėti per televizorių.
Visgi tiek 2014, tiek 2016 metais P. Nielsenas jau buvo M. Carlseno komandos dalimi ir svariai prisidėjo prie jo triumfo tiek Sočyje, tiek Niujorke.
Šiauliuose kartu su žmona gyvenantis danas interviu su DELFI metu atskleidė intriguojančius kovos dėl čempiono vardo užkulisius, apsvarstė tolesnes daugiausiai istorijoje FIDE reitingo taškų (2883) surinkusio jaunuolio perspektyvas ir papasakojo, kas M. Carlsenui įskiepijo meilę Lietuvos krepšiniui.
– Vienas garsiausių istorijoje planetos šachmatininkų Garis Kasparovas sakė, kad M. Carlsenas yra visa galva geresnis žaidėjas už S. Kariakiną. Bet kodėl norvegui kova dėl titulo klostėsi taip sunkiai? – DELFI paklausė P. Nielseno.
– Manau, kad yra labai aišku, ir niekas neabejoja, net S. Kariakinas, jog Magnusas yra geriausias žaidėjas pasaulyje. Bet tai, ką visi matėme, nebuvo netikėta: prieš mačą aš regėjau du scenarijus – arba Magnusas sutriuškins jį, arba mačas bus apylygis, kuriame laimėti galės bet kas. Trečioje ir ketvirtoje partijoje M. Carlsenas turėjo šansų laimėti ir atitrūkti, o tada jau S. Kariakinas nebebūtų atsitiesęs.
Čia kaip futbole – Portugalija neturėjo didelių pajėgų puolime, todėl koncentravosi gynyboje. Prancūzai galėjo įmušti rungtynių pabaigoje, bet galiausiai tai padarė portugalai. Čia juk sportas, kuriame gali visko nutikti. S. Kariakinas taikė gynybinę strategiją, kuri puikiai veikė. Akivaizdu ir tai, kad Magnusas nedemonstravo geriausio savo žaidimo. Bet kartais net ir nebūdamas geriausioje formoje turi stengtis laimėti, o Magnusui tai ir pavyko.
– Pralaimėjęs aštuntą partiją M. Carlsenas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje (3,5;4,5), bet sugebėjo atsitiesti, išplėšė pratęsimą ir jame apgynė titulą. Tai tikriausiai parodo, kad jis ne tik talentingas, bet ir itin tvirtas psichologiškai?
– Žiūrint į bendrą paveikslą, sutikčiau. Jis daugybę kartų sugebėjo laimėti net ir atsilikdamas. Aišku, tai nėra tik psichologiniai dalykai – turi būti ir neįtikėtinai gabus tai padaryti. Bet žinote, kai esi įpratęs visuomet laimėti, tai pasitikėjimas savimi dažnai padeda, nes tu tiki, kad galiausiai viskas susidėlios tau palankia linkme.
Po to pralaimėjimo jis neslėpė savo nervingumo ir manau, kad tikrai pagalvojo, jog gali ir neapginti titulo. Nors sunku tuo patikėti, tačiau Norvegijoje šachmatai yra labai populiarus sportas, todėl iš žiniasklaidos buvo nemažai dėmesio, o tai pridėjo papildomo spaudimo.
– Penktoje partijoje M. Carlsenas nuėjo prigulti savo kambaryje, bet jame jį filmavo, o tai čempioną kaip reikiant įsiutino. Rusas sakė, kad jam tai nė motais. Tai kodėl taip supyko Magnusas?
– Kai pamačiau nuotraukas, ir aš buvau šokiruotas. Tokia reakcija yra logiška, nes nei vienas iš žaidėjų nežinojo, kad yra filmuojamas. Įsivaizduokite, jeigu padarai kokią kvailystę, kuri gali pakenkti tavo karjerą. Kas tada? Esmė, kad visiškai teisinga filmuoti, tačiau apie tai dalyviai privalo žinoti. Ir iš tiesų tos kameros yra skirtos apsaugos darbuotojams, kad būtų išvengta vagysčių – filmuota medžiaga neturėtų patekti į viešumą. Juk tai kova dėl pasaulio čempiono titulo, o ne realybės šou, todėl kažkokios ribos yra reikalingos. Diskutavome apie tai: akivaizdu, kad organizatoriai paprasčiausiai padarė klaidą.
– Iš šono žvelgiant gana keista situacija, kuomet FIDE prezidentas Kirsanas Iliumžinovas neatvyksta į pasaulio čempionato kovas, nes dėl ryšių su Sirijos vyriausybę yra patekęs į JAV juodąjį sąrašą ir negali patekti į šalį. Kaip ši situacija atrodo žiūrint jūsų akimis?
– Iš tikrųjų turime įdomia situaciją su FIDE prezidentu... Aišku, nėra malonu turėti prezidentą, kuris yra susijęs su Sirija – vien šis faktas kalba pats už save. Daug metų buvo ketinama jį nuversti, tačiau planų įgyvendinti nepavyko. Bet žinote, didelė problemos dalis krenta ir ant opozicijos pečių, nes ji yra silpna ir netgi lygiai taip pat turi bėdų dėl korupcijos.
– Buvo spekuliuojama, kad Rusijos programišiai galėjo įsilaužti į M. Carlseno komandos kompiuterius ir sužinoti visas įmanomas taktikas. Kiek šiose kalbose yra tiesos?
– Magnusą rėmė „Microsoft“ kompanija, kuri instaliavo į kompiuterius kur kas saugesnes programines įrangas. Bet tai tebuvo tik saugumo priemonės – nereiškia, kad jautėme baimę, jog taip gali atsitikti. Bet kodėl nebūti užtikrintiems? Juk net nebūtinai tai gali padaryti varžovo samdyti žmonės – jeigu koks trečios šalies žmogus nuhakintų mūsų kompiuterius ir paviešintų visą informaciją, tai būtų tikra katastrofa. Norėjome jaustis saugūs, todėl ir pasinaudojome aukščiausiomis apsaugos priemonėmis.
– Dar norėčiau sugrįžti prie aštuntosios partijos, kuomet po pralaimėjimo M. Carlsenas už nekalbėjimą su žiniasklaidą susilaukė piniginės bausmės. Kas ten įvyko iš tikrųjų?
– Taisyklės aiškiai nurodo, kad abu žaidėjai privalo dalyvauti spaudos konferencijoje: Magnusas joje pasirodė, bet tuomet visi kalbino S. Kariakiną, todėl kiek palaukęs jis nusprendė, kad pralaukė pakankamai ir išėjo. Žinote, tuomet jis jautė nemažai spaudimo, todėl tokia buvo jo reakcija. Padarė, ką padarė, ir už tai turėjo susimokėti – 50 tūkst. eurų man atrodo tikrai daugoka. Nors po to jis tapo čempionu, todėl galbūt tai buvo gera investicija (šypteli).
– Prieš pat Naujuosius metus S. Kariakinas pasiekė revanšą, kai triumfavo pasaulio greitųjų šachamtų čempionate. Ar M. Carlsenui tai buvo skaudus pralaimėjimas?
– Be jokios abejonės, kad taip. Žinote, jis geriausias pasaulyje, todėl normalu, kad nori laimėti visus turnyrus. Jis yra tikras sportininkas – ne tik šachmatuose, bet ir žaisdamas krepšinį ar futbolą, labai stengiasi laimėti, o jeigu nelaimi, būna nusivylęs. Kiekvienas aukščiausio lygio sportininkas kovoja tik dėl pergalių, todėl nėra nieko keisto, jeigu pralaimėjęs nusivilia.
– Magnusas vadinamas šachmatų genijumi. Ar galite paaiškinti, kur slypi jo paslaptis?
– Atotrūkis tarp jo ir visų kitų žaidėjų šiuo metu yra itin ryškus. Žinote, mes 2016 metus vadiname ne pačiais geriausiais jo karjeroje: taip, jis apgynė pasaulio čempiono titulą, tačiau labai sunkiai, o ir Katare nepasisekė. Bet iki šiol jis buvo laimėjęs visus turnyrus, o tai yra gana neįtikėtinas pasiekimas. Magnusą galima lyginti tik su legendiniu G. Kasparovu.
– O ar jau galima jį laikyti visų laikų geriausiu?
– Čia jau sunkesnis klausimas. Žinote, Magnusui dar tik neseniai sukako 26-eri metai – jeigu jis dar 10 metų išlaikys tokį žaidimo lygį, tai tikrai pralenks G. Kasparovą. Bet, mano nuomone, jis jau dabar yra pasiekęs tokį lygį, kad gali būti lyginamas tik su G. Kasparovu.
– Žvelgiant į tendencijas ir į varžovus, kiek dar metų M. Carlsenas galėtų išsilaikyti viršūnėje?
– Šiuo metu jis prieš bet kokį varžovą būtų laikomas favoritu. Vienintelis rimtesnį iššūkį dabar mesti galėtų tik italų kilmės amerikietis Fabiano Caruana (24 metai – DELFI). Bet vis tiek manau, kad Magnusas jį nugalėtų 3 kartus iš 4. Manau, kad jis dominuoti gali dar ilgai, tačiau jau ir Niujorke galėjome įsitikinti, jog akimirksniu viskas gali apsiversti aukštyn kojomis ir sėkmė paprasčiausiai nuo tavęs nusisukti.
Taip pat labai svarbus faktorius yra motyvacija, nes mačams dėl pasaulio čempiono titulo pasiruošti reikia tikrai nemažai laiko. Taip, Magnusas turėtų pranašumą prieš kitus, nes jau yra žaidęs, bet pretendentams tai gali būti tik kartą per gyvenimą pasitaikanti galimybė. Mes tikrai nemažai laiko skyrėme pasiruošimui, tačiau akivaizdu, kad S. Kariakinas jo skyrė kur kas daugiau. Kiek girdėjau, jis ruošėsi apie 6 mėnesius, o mes – apie pusantro.
– Kalbama, kad S. Kariakinas pasiruošimui išleido apie 1 mln. JAV dolerių. Ar tai didelė suma šachmatų pasaulyje?
– Tikrai daug. Aišku, ir M. Carlsenas išleido nemažai pinigų, nes samdė mane ir dar keturis didmeistrius. O reikia mokėti ne tik algas, bet ir sumokėti visas kelionės išlaidas. Treniruočių stovyklą Norvegijoje apmokėjo rėmėjai, bet, pavyzdžiui, mes dar savaitę treniravomės Prancūzijoje ir prieš pat mačą buvome porai savaičių nuvykę į Bahamus. Išlaidų jis turėjo tikrai nemažai, tačiau milijonas skamba tikrai įspūdingai.
Bet žinote, tokiuose mačuose vyksta ir informacinis karas – taip kartais galima bandyti tiesiog įbauginti varžovą. Be to, reikėtų pabrėžti, kad šachmatai Rusijoje ir susiję su politika, todėl jeigu yra nusprendžiama, kad S. Kariakino pasiruošimui reikalingas milijonas, esu įsitikinęs, jog dėl to nekyla jokių problemų. Ar tai tiesa, aš nežinau. Bet galiu tik pasakyti, kad mes žinojome, jog jie turės daugiau resursų ir bus geriau pasiruošę, todėl mes savo darbu turėjome kuo labiau sumažinti tą atsilikimą. Ir iš techninės pusės žiūrint, dabar galiu pasakyti, kad mūsų pasiruošimas buvo geresnis, nes Magnusas puikiai pasirodė pirmose partijose.
– Nuo 2002 iki 2012 metų dirbote su Vishy Anandu, o 2013-ais metais perėjote į M. Carlsono komandą ir iškart jie stojo į kovą dėl titulo. Papasakokite, kaip atsidūrėte varžovo stovykloje?
– Iš tikrųjų šis ėjimas buvo gana kontraversiškas. Futbole ar krepšinyje taip keisti komandas yra labiau priimtina nei šachmatuose. Įsivaizduokite, aš į kitą stovyklą pereinu ne tik žinodamas apie sportininką, bet ir kompiuteryje turėdamas daugybę taktinės ir strateginės medžiagos. Bet pasiūlymas dirbti su M. Carlsenu mane suviliojo, todėl mes sutarėme, kad jeigu Magnusas mes iššūkį V. Anandui, aš išliksiu neutralus. Todėl 2013 metais, kai Magnusas įveikė jį, aš nebuvau tos komandos dalimi ir viską stebėjau iš namų per televizorių. Bet 2014-aisiais jie vėl susitiko finalinėje kovoje, todėl dirbti prieš Anandą buvo gana keista.
Žinote, tuos metus su Anandu dirbo ta pati komanda, todėl jau jautėsi stagnacija ir mano žingsnis buvo suprantamas. Ypač žinant, kad aš esu danas, o Magnusas – norvegas. Kai sulaukiau Magnuso pasiūlymo, pirmas žmogus, kuriam paskambinau, ir buvo Vishy. Tiesiog negalėjau atsisakyti dirbti kartu su Magnusu, ypač, kai jau buvau atsisakęs prieš kelerius metus. Tikrai nesigailiu dėl savo sprendimo, tačiau mano ir Vishy draugystė nuo jo tikrai nukentėjo.
– 2014-aisiais matėme M. Carlseną vilkintį Lietuvos krepšinio rinktinės marškinėlius su kaukole. Iš kur jis juo gavo?
– Mes dažnai žaidžiame krepšinį, todėl aš šiuos marškinėlius užsakiau internetu ir jam padovanojau. Bet akivaizdu, kad jie jam labai patinka, nes ir Niujorke šiemet juos vilkėjo, kuomet žaidėme gatvės krepšinį. Jis – didelis krepšinio gerbėjas, o kadangi aš gyvenu Lietuvoje, tai domiuosi jūsų šalies žaidėjais. Nors tikriausiai Magnusas apie juos žino kur kas daugiau nei aš (juokiasi). Kai 2015 metais Lietuva Europos čempionato finale žaidė prieš Ispaniją, jis norėjo nuvykti ir pasižiūrėti, tačiau nuvažiuoti į Lilį buvo per daug sudėtinga: nebūtume spėję.
– O kas įskiepijo jo meilę būtent Lietuvos krepšiniui? Jūs?
– Ir aš, ir juk Lietuva yra labai stipri krepšinio tauta.
– Niujorke nusipirkote ir „Knicks“ žaidėjo Mindaugo Kuzminsko marškinėlius.
– Nepraleidau progos pasižiūrėti jo rungtynių. Va, aš ir dabar esu „Knicks“ marškinėliais (prasisega megztinį ir parodo bei nusijuokia – DELFI). Bet stebėdamas rungtynes mačiau, kad jam dabar ten nelengva, nes dažniau sėdi ant atsarginių žaidėjų suolelio. Mes su Magnusu vasarą diskutavome ir apie Lietuvos rinktinės žaidimą Rio olimpinėse žaidynėse: nors pirmos trejos rungtynės susiklostė itin puikiai, nujautėme, kad prieš Australiją bus labai sunku. Olimpiados metu lankiausi Palangoje, tai lietuviai rinkdavosi prie barų ir tiesiog sirgdavo už saviškius – puikus reginys.
