Išlaikymas kainuoja kaip dvi stovyklos
15 tūkst. eurų (50 tūkst. litų) – tokią sumą iš treniruotėms ir varžyboms skirtų lėšų atriekti žirgams kasmet tenka pajėgiausiems Lietuvos penkiakovininkams.
„Už tiek dvi rimtas stovyklas galėtume surengti. Jei federacija neprisidėtų prie sportininkų pasirengimo, būtų bėdų bėdelių“, – DELFI teigė šiuolaikinę penkiakovę kuruojantis Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) specialistas Vilius Repšys.
Per šią Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD) pavaldžią įstaigą paskirstomas finansavimas olimpinės rinktinės kandidatų mokomajam sportiniam darbui. Daugiausiai gauna tie, kurie pasiekia aukščiausių rezultatų, o tokių tarp šalies penkiakovininkų yra du: L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir J. Kinderis.
Praėjusių planetos pirmenybių mišrių komandų estafetėse triumfavusio dueto reikmėms skiriama maksimali suma: kiekvienam po 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų) per metus.
Iš šių pinigų dengiamos išlaidos už keliones į stovyklas ir varžybas, trenerių ir medicinos personalo darbą, maisto papildus, sporto bazių nuomą.
Bet prieš sėsdami dėliotis sezono planų, elitiniai penkiakovininkai su treneriais kaskart nemažą savo krepšelio dalį turi rezervuoti keturių LOSC priklausančių žirgų išlaikymui.
Nuosavo žirgyno LOSC neturi, todėl žirgus laiko Vilniaus raitosios policijos valdomame jojimo centre Belmonte. Už gardų nuomą, pašarus, veterinarų paslaugas atsiskaitoma iš mokomajam sportiniam darbui numatytų lėšų.
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) generalinio sekretoriaus Viačeslavo Kalinino manymu, rūpintis žirgais nederėtų olimpiečių sąskaita.
„Pinigai tam turėtų būti skiriami atskira eilute, o dabar nemažą dalį tenka atimti iš sportininkų“, – apgailestavo V. Kalininas.
„Ieškome, spaudžiame kiekvieną kapeiką, kad sportininkai galėtų pasiruošti sezonui. Paskaičiavus visas išlaidas, penkiakovė turbūt yra pats brangiausias sportas. Plaukikams užtenka baseiną išsinuomoti, o mums reikia ir baseino, ir stadiono, ir fechtavimo salės. Ir iš tos pačios sumos dar išlaikome žirgus. O juk už tuos pinigus galėtume daugiau stovyklų surengti, inventoriaus įsigyti, ir treneriams rankos būtų laisvesnės“, – antrino V. Repšys.
Nenorite mokėti už žirgus – nebejodinėkite
LOSC darbuotojas teigė klausimą dėl žirgų išlaikymo keliantis jau ne vienerius metus, bet iki šiol niekas nesikeičia.
Tuo metu LOSC direktorius Linas Tubelis tikina, kad keisti nieko ir nereikia – esą galiojanti tvarka yra visiškai logiška.
„Kuras, kuris pilamas į irkluotoją lydintį katerį, lygiai taip pat patenka į bendrą paslaugų paketą, sudarantį mokomąjį treniruočių procesą. Ir tai – absoliučiai normalu. LOSC gauna tam tikrą kiekį lėšų, ir atskira eilute nėra planuojamas nei žirgų, nei katerių ar dar kažko išlaikymas. Nuo to juk savaime pinigų nepadaugėtų“, – DELFI aiškino L. Tubelis.
LOSC direktoriaus žodžiais, daugiau lėšų kitoms penkiakovininkų reikmėms liktų nebent tokiu atveju, jei iš šiuolaikinės penkiakovės programos apskritai būtų pašalinta jojimo rungtis, ir nebereikėtų sukti galvos dėl žirgų.
„Penkiakovė – ir taip toli gražu ne pati brangiausia sporto šaka: brangesnis dviračių sportas, irklavimas, buriavimas“, – vardijo L. Tubelis.
Beje, „Vingio“ stadioną ir Vilniaus lengvosios atletikos maniežą valdo LOSC, todėl olimpiečiai šiose sporto bazėse gali dirbti be kliūčių. Lengvatinėmis sąlygomis jie nuomojasi ir sostinės savivaldybei priklausantį Lazdynų baseiną.
Prie penkiakovininkų finansavimo prisideda LŠPF ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), šiemet šiuolaikinės penkiakovės rinktinei numatęs 30 tūkst. eurų (100 tūkst. litų).
Belmonto žirgai – netinkami prestižinėms varžyboms
Ar penkiakovininkams, kurie pasirengimui skirtais pinigais dalinasi su žirgais, išties nėra ko skųstis?
KKSD kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus vedėjas Sigitas Stasiulis mano kitaip.
„Sportininkų pinigai – sportininkams, žirgų – žirgams. Painioti jų tikrai nereikėtų. LOSC privalo užtikrinti visą kandidatų į olimpines žaidynes pasirengimo procesą, o jei kažko trūksta, LOSC direktorius turi stovėti prie KKSD generalinio direktoriaus durų“, – DELFI kalbėjo S. Stasiulis.
LOSC priklausančiais žirgais treniruojasi ir kiti šalies penkiakovininkai, esantys olimpinės rinktinės kandidatų ar olimpinės pamainos sąrašuose. Septyni iš devynių valstybės finansuojamų šiuolaikinės penkiakovės atstovų sportuoja Vilniuje.
Šiemet LOSC ketina nupirkti du papildomus žirgus, tačiau per 2017 metais Druskininkuose pirmą kartą vyksiančias pasaulio taurės finalą atletai su jais neskries per kliūtis. Žirgus prestižinėms varžyboms LŠPF ketina nuomotis iš privačių žirgynų, kadangi keturkojai, su kuriais treniruojasi Vilniaus penkiakovininkai – jau seni ir neatitinka pasaulio taurės lygio.
