Jauna, veržli, talentinga ir jau Europos čempione tapusi O. Baleišytė dalinasi savo sėkmės istorija bei tuo, kaip atrado save ir kokią dalį sportas užima jos gyvenime.
– Nuo ko viskas prasidėjo? Kaip atradai save dviračių sporte?
– Būdama visai maža, vos 4-erių metų, tik išmokusi važinėti dviračiu jo nepaleisdavau. Ši, tada dar tik kiemo veikla, tapo pati įdomiausia dėl judrumo ir greičio, kuris dar nebuvo labai didelis, tačiau jau teikdavo džiaugsmo. Į pirmą rimtą treniruotę atėjau būdama 10 metų.
– Kodėl būtent dviračiai? Ar esi išbandžiusi kitą sporto šaką?
– Savo kaip sportininkės karjerą pradėjau nuo triatlono treniruočių. Jas lankiau penkerius metus, tačiau vis dažniau atsiskleisdavo, kad gabiausia esu dviračių rungtyje ir man pačiai ši rungtis buvo artimiausia. Tuo metu kaip tik mama pradėjo dirbti dviračių trenere, tad ir aš pabandžiau treniruotes pas ją. Taip ir pasilikau dviračių sporte.
– Koks yra tavo didžiausias pasiekimas dviračių sporte?
– Visa dviračių „politika“ teigtų, jog Europos jaunių vicečempionės titulas omniumo rungtyje arba pasaulio jaunių treko čempionate omniumo šešta vieta, bet man asmeniškai didžiausias pasiekimas yra pasaulio jaunių rekordas asmeniniame persekiojime ir Europos čempionės vardas.
– Kaip tau pavyko taip greit tiek pasiekti? Talento, sėkmės ar pastangų ir varginančių treniruočių pagalba?
– Aš to siekiau jau nuo pirmų savo treniruočių. Visada turėdavau ir turiu tikslą, o dažnai perskaitau, kad rezultatą lemia tik 30 proc. darbo. Didelę dalį lemia talentas, sėkmė, tavo vidinis pasaulis ir kaip sugebi su viskuo susidoroti ar nusiteikti psichologiškai. Žinoma, be didžiulio darbo, pastangų ir ilgų valandų praleistų treniruotėse rezultato aukšto nebus. Manau, man padėjo tai, kad aš visada tikėdavau savimi ir tuo, kad anksčiau ar vėliau pasieksiu ko noriu.
– Tau yra 18 metų. Žadi kur nors studijuoti? Jai taip, link kurios srities labiau linksti?
– Taip, žinoma žadu. Mano studijos linksta į sportą taip pat norėčiau gilintis ir į sveiką gyvenseną ar treniravimo sistemas.
– Ar esi patyrusi nesėkmę dviračių sporte ir kaip su ja teko susidoroti?
– Manau, didžiausia mano nesėkmė buvo pasaulio jaunių čempionate. Važiavau su didžiuliais tikslais, o grįžau tik su milžiniškomis žaizdomis. Žaizdas ant kūno išsigydyti nesunku, bet apmaudą išgydyti man prireikė laiko. Tam buvo reikalingas sveikas protas, bet viskas jau praeityje, o dabar iškelti nauji tikslai!
– Ar Europos čempionės titulas padeda sulaukti daugiau dėmesio ir pasiūlymų?
Tikrai taip. Neseniai pradėjau bendradarbiauti su įmone, o dabar parodžius aukštesnius rezultatus, jie pasiūlė tobulėti kartu ir prisidėti prie aprangos dviratininkams kūrimo. Todėl aš net negalvojus iškart sutikau.
– Kas tave įkvepia ir motyvuoja sportuojant?
– Mane įkvepia kiti sportininkai, kurie jau pasiekė savo svajones ir tikslus. Pavyzdžiui, olimpinės čempionės Laura Keny ir Amy Cure.
– Kokiais žodžiais ar citata galėtum motyvuoti, uždegti jaunus žmones nesustoti ieškoti savęs bei siekti tikslų?
– Galėčiau daug sau mylimų citatų išvardyti, kurios visada mane įkvepia, bet paprasčiausias patarimas, manau, būtų: „Neliūdėk jei tau yra blogai, nes visada galėtų būti ir blogiau, bet ir nesustok jei tau gerai, nes visada galėtų būti dar geriau!“
