Jau pirmi varžybų etapai Birštone, Kaune ir Vilniuje parodė – dviračių sportas Lietuvoje ne tik gyvas, bet ir turi ambicijų tapti vienu mėgiamiausių tarp šalies gyventojų. Apie tai, ar tikrai vieną dieną galėtume vadintis ne tik krepšinio, bet ir dviračių sporto šalimi, bei apie dviračių populiarėjimo priežastis pasakojo didžiausių Lietuvoje plento dviračių varžybų iniciatorius Deividas Vileniškis.

Dviračių sportas šauna į populiarumo viršūnę

„Kaip transporto priemonė ar būdas aktyviai leisti laisvalaikį dviratis turbūt niekada negalėjo skųstis populiarumo stoka, tačiau pastaraisiais metais matome ypač augantį susidomėjimą būtent dviračių sportu“, – pasakoja D. Vileniškis. - Nuolat daugėja žmonių, kuriems važinėjimas dviračiu, dalyvavimas mėgėjiškose varžybose tampa hobiu, žmonių, kurie ne tik kartais sėda ant dviračio laisvalaikiu, bet ir sportuoja kryptingai bei siekia rezultatų. Tai iš tiesų džiugina.“

Anot D. Vileniškio, nemažai dviratininkų dalyvauja kone visose rengiamose varžybose, atvyksta į jas kasmet, dažnai atsiveda ir draugų, kurių dalis patys susidomi varžymusi dviračių trasoje ir taip pat tampa aktyviais dalyviais.

„Šie entuziastai sudaro savotišką Lietuvos dviračių sporto bendruomenės branduolį, kuris nuolatos plečiasi ir, manau, kad plėsis toliau“, – optimizmo neslepia D. Vileniškis.

Plento dviračių patrauklumas užkoduotas ir Lietuvos reljefe

Pats aktyviai dalyvaujantis plento dviračių sporte, organizuojantis jų varžybas D. Vileniškis sako, kad didėjantis laisvalaikio prie dviračio vairo populiarumas iš dalies yra nulemtas augančio lietuvių domėjimosi aktyvia gyvensena, sveikatai naudingomis laisvalaikio leidimo formomis apskritai.

„Ieškantiems būdų pailsėti, atsipalaiduoti, mėgautis buvimu gamtoje, o kartu prisidėti prie geros savo savijautos, suteikti naudos sveikatai, dviratis dažnai tampa paprasčiausiu ir pirmiausiu pasirinkimu“, – pasakoja D. Vileniškis. - Šis pasirinkimas neretai pastūmėja ir prie sveikesnės mitybos – pradėję reguliariai važinėti ar dalyvauti varžybose paprastai visai atsisako greito, menkaverčio maisto, stengiasi valgyti namuose ruoštą valgį iš sveikų produktų.“

Kalbant konkrečiai apie plento dviračius, D. Vileniškio teigimu, Lietuvoje važinėjimuisi jais – idealus reljefas ir gražus kraštovaizdis, kuris dažnai pirmiausia ir paskatina numinti keletą, o gal net ir kelias dešimtis kilometrų.

„Turime daugybę puikių apylinkių, miškais ir lygumomis apsuptų kelių, nėra sudėtingų įkalnių. Tokioje aplinkoje važiuoti dviračiu tikrai malonu“, – sako D. Vileniškis. - Kaip vieną smagiausių plento dviračių sportui galėčiau paminėti Birštono miestą ir jo apylinkes, kur vyko pirmas „Lietuvos plento taurės“ etapas. Tuomet nedidelė trasa su daugybe posūkių praktiškai visa nepertraukiamai buvo lydima gyvos dviratininkus palaikančių žiūrovų grandinės. Lenktynių atmosfera buvo išties puiki.“

Dviračių sportui – sąlygos puikios

Sąlygos sportuoti ir treniruotis bent jau plento dviračiais, D. Vileniškio įsitikinimu, Lietuvoje taip pat yra puikios, nepaisant to, kad važinėjimosi sezonas yra gana trumpas.

„Geografinės platumos nepastumsi, tad profesionaliau plento dviračių sportu užsiimantiems sportininkams žiemą tenka keliauti treniruotis į šiltesnius kraštus, tačiau išskyrus tai, Lietuvoje sąlygos pasiruošti varžyboms ir siekti rezultatų, ypač mėgėjams, yra tikrai geros – ne per karšta, nėra itin intensyvaus automobilių eismo, tad nekyla saugumo problemų. Be to, kaip ir minėjau, važiuojant supa puikūs kraštovaizdžiai“, – Lietuvos privalumus plento dviračių sportui vardina D. Vileniškis.

Puikių rezultatų dviračių sporte, D. Vileniškio teigimu, galima pasiekti net ir su visai paprastu plento dviračiu, tad šiuo požiūriu didelių finansinių investicijų norint sportuoti ir dalyvauti varžybose nereikia. Galbūt tai dar viena plento dviračių sporto populiarėjimo šalyje priežasčių.

„Be abejo, turint noro ir galimybių, visuomet galima įsigyti ir naujausius dviračius, gilintis į technologinius jų niuansus, tačiau tai nėra lemiamas veiksnys norint siekti rezultatų ar, juo labiau, praleisti gerai laiką varžybose“, – pasakoja D. Vileniškis. - Tiesa, kaip ir kiekvienas hobis – kuo labiau įtraukia, tuo daugiau jam norisi skirti laiko, dėmesio ir lėšų, tad natūralu, kad dažnai pradėję nuo paprasčiausių dviračių, vėliau entuziastai įsigyja ir modernesnius, pradeda domėtis jų galimybėmis, atrasti, tai, kas labiausiai tinka asmeniškai jiems.“

Laimėti padeda ir prietarai

Dar tik atrandantiems plento dviračius ar norintiems išmėginti jėgas varžybose, bet vis nepasiryžtantiems, D. Vileniškis pataria svarbiausia nusiteikti taip, kad važiavimas teiktų malonumą ir bent iš pradžių negalvoti vien tik apie rezultatus.

„Pirmą kartą dalyvaujant varžybose įspūdingų rezultatų pasiekti gal ir nepavyks, tačiau gerai praleisti laiką tikrai galima ir netgi reikia“, – įsitikinęs D. Vileniškis. - Tam, kad ilgesnės distancijos važiavimas būtų patogus, prieš tai taip pat reikėtų kurį laiką 2-3 kartus per savaitę pasivažinėti savo malonumui, pajusti dviratį.“

Rezultatai plento dviračių trasoje, pasak D. Vileniškio, priklauso nuo pasiruošimo ir sėkmės, tad kartais sportininkams laimėti varžybas padeda ir prietarai.

„Žinau, dviratininkų, kurie visuomet startuoja dėvėdami tomis pačiomis kojinėmis, nes tiki, kad jos atneš sėkmę. Kiti mėgsta prieš varžybas pabūti vieni ir susikaupti. Kiekvienas stengiasi atrasti savo kelią į pergales“, – pasakoja dviračių sporto mėgėjas.

Šių metų plento dviračių sezonas dar tik įpusėjo. Visų dviračių sporto entuziastų laukia dar trys didžiausių šalyje „Lietuvos plento taurės“ varžybų etapai. Liepos 26 dieną varžybos vyks Šiauliuose, rugpjūčio 30 dieną – Kaune, o rugsėjo 20 dieną – sostinėje. Dalyvauti varžybose gali visi norintys, tereikia užsiregistruoti internete adresu cycling.lt.

Remdamasis tiek ankstesniais metais organizuotų varžybų, tiek šiemet jau įvykusių etapų patirtimi, D. Vileniškis sako, kad visi dviračių mėgėjai gali tikėtis tikrai įsimintinų renginių, juolab, kad paskutiniai etapai paprastai būna patys atkakliausi.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)