Išsaugojo status quo
Už lietuvių nugarų slapta kurpę planus bet kokiomis priemonėmis prastumti D. Rimšaitę į Londono olimpines žaidynes Rusijos sporto vadovai nieko nepešė.
IOC vykdomajam komitetui svarstyti buvo pateiktas Rusijos olimpinio komiteto prezidento Aleksandro Žukovo prašymas dėl pilietybę pakeitusios penkiakovininkės. Tačiau konstatuotas akivaizdus faktas: Olimpinė chartija nepalieka galimybių D. Rimšaitei startuoti Londono žaidynėse.
„Klausimas dėl D. Rimšaitės išties buvo įtrauktas į darbotvarkę, bet IOC vykdomasis komitetas šioje situacijoje nieko pakeisti negali, nes tam prieštarauja LTOK. Gali būti, kad prie D. Rimšaitės temos bus sugrįžta ateityje, tačiau vargu, ar kas nors keisis, kol LTOK pozicija išliks tokia, kokia yra dabar“, - DELFI sakė IOC komunikacijos departamento atstovas.
Remiantis olimpinio judėjimo konstitucija laikomu dokumentu, 24-erių atletei buvo būtinas Lietuvos leidimas nelaukiant trejų metų termino pabaigos olimpiadoje apsivilkti Rusijos rinktinės aprangą, tačiau Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) tokios išimtinės teisės D. Rimšaitės nėra suteikęs.
Primename, kad praėjusį sausį LTOK generalinė asamblėja beveik vienbalsiai nutarė neleisti D. Rimšaitei jau 2012 metų olimpinėse žaidynėse atstovauti Rusijai.
Pagal Olimpinę chartiją, kitos valstybės pasiūlymą priėmę sportininkai dalyvauti olimpiadoje gali ne anksčiau kaip praėjus trejų metų laikotarpiui, nebent sulaukia specialaus gimtosios šalies olimpinio komiteto sutikimo.
Nepaisant to, desperatiškai landos į Londoną D. Rimšaitei, kuri dar net nėra iškovojusi olimpinio kelialapio, ieškoję Rusijos sporto veikėjai ryžosi kreiptis tiesiogiai į IOC vadovus. Bet savo tikslų ir vėl nepasiekė.
Priešingai nei D. Rimšaitei, dviems sportininkams IOC vykdomasis komitetas trečiadienį leido pasikeisti „olimpinį pasą“. Lengvaatletė iš Sudano Yamile Aldama ir vokietis dviratininkas Philipas Hindesas galės atstovauti Didžiosios Britanijos olimpinei rinktinei nelaukdami, kol baigsis trejų metų inkubacinis periodas. Šių atletų atveju, dėl atstovavimo naujai valstybei neprieštaravo nei viena iš suinteresuotų pusių – nei tarptautinės atitinkamų sporto šakų federacijos, nei nacionaliniai olimpiniai komitetai.
Primename, kad D. Rimšaitė netikėtai išvyko gyventi į Rusiją 2010 metų gruodį esą dėl geresnių finansinių ir treniruočių sąlygų bei asmeninių priežasčių, o pernai priėmė šios šalies pilietybę.
Sporto teisės specialistas: IOC vadovybė privalėjo ginti Lietuvos pusę
IOC vykdomojo komiteto sprendimas dėl D. Rimšaitės nenustebino tarptautinės sporto teisės ekspertų. Advokatų kontoros Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT advokatas Audrius Biguzas DELFI teigė, kad priešingas IOC vadovybės verdiktas būtų pažeidęs Lietuvos teises, kurias nedviprasmiškai apibrėžia Olimpinė chartija.
„Olimpinės chartijos 41 straipsnio 2-oji dalis nurodo, jog visus ginčytinus klausimus dėl šalies, kuriai gali atstovauti sportininkas olimpinėse žaidynėse, nustatymo sprendžia IOC vykdomasis komitetas. Minėto straipsnio išaiškinime nurodoma, jog sportininkas, kuris pakeitė pilietybę, savo naujai šaliai olimpinėse žaidynėse gali atstovauti praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskutinio atstovavimo ankstesniai valstybei. Sutikus nacionaliniams olimpiniams komitetams ir tarptautinėms federacijoms, IOC vykdomasis komitetas, atsižvelgdamas į kiekvieno atvejo aplinkybes, gali šį laikotarpį sutrumpinti arba visai panaikinti.
Pagal pastarąjį išaiškinimą ir susiklosčiusią Tarptautinio sporto arbitražo teismo (CAS) praktiką tokio pobūdžio bylose, akivaizdu, kad tik nacionaliniai olimpiniai komitetai ir atitinkamos tarptautinės federacijos turi išimtinę teisę sutikti su trejų metų apribojimo termino netaikymu. Kitaip tariant, IOC vykdomasis komitetas, be LTOK sutikimo leisdamas D. Rimšaitei atstovauti Rusijai 2012 metų žaidynėse, galimai nusižengtų Olimpinei chartijai”, – aiškino A. Biguzas.
Jo teigimu, jei IOC vykdomasis komitetas vis dėlto būtų atvėręs D. Rimšaitei vartus į Londoną be lietuvių pritarimo, LTOK būtų turėjęs visas galimybes ginti savo teises CAS.
„CAS praktikoje yra buvę atvejų, kuomet suinteresuota šalis bandė ginčyti nacionalinio olimpinio komiteto nepritarimą sportininko dalyvavimui olimpinėse žaidynėse, teigdama, jog tik IOC vykdomasis komitetas turi galutinę išimtinę teisę leisti sportininkui dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tačiau šie argumentai būdavo atmetami kaip nesuderinami su Olimpinės chartijos tikslais ir jos 41 straipsnyje nacionaliniams olimpiniams komitetams deleguota teise duoti sutikimą sportininkui dalyvauti olimpinėse žaidynėse arba ne.
Taigi, IOC vykdomajam komitetui neatsižvelgus į LTOK išreikštą nesutikimą, Lietuvos pusė būtų turėjusi teisinių argumentų pasiremti CAS suformuota praktika ir ginčyti D. Rimšaitei palankų sprendimą”, – dėstė advokatas.
