D.Rimšaitė nesulaukė Tarptautinio olimpinio komiteto užtarimo

 (400)
Donata Rimšaitė ir Aleksejus Chaplanovas
Donata Rimšaitė ir Aleksejus Chaplanovas
© RIA/Scanpix

Pro užpakalines duris į Londono olimpines žaidynes mėginusi prasmukti penkiakovininkė Donata Rimšaitė patyrė dar vieną nesėkmę. Trečiadienį Lozanoje (Šveicarija) posėdžiavęs Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) Vykdomasis komitetas nesuteikė iš Lietuvos į Rusiją perbėgusiai sportininkei išimtinės teisės jau šiemet dalyvauti žaidynėse. Tai DELFI patvirtino IOC direktorato pareigūnai.

Išsaugojo status quo

Už lietuvių nugarų slapta kurpę planus bet kokiomis priemonėmis prastumti D. Rimšaitę į Londono olimpines žaidynes Rusijos sporto vadovai nieko nepešė.

IOC vykdomajam komitetui svarstyti buvo pateiktas Rusijos olimpinio komiteto prezidento Aleksandro Žukovo prašymas dėl pilietybę pakeitusios penkiakovininkės. Tačiau konstatuotas akivaizdus faktas: Olimpinė chartija nepalieka galimybių D. Rimšaitei startuoti Londono žaidynėse.

„Klausimas dėl D. Rimšaitės išties buvo įtrauktas į darbotvarkę, bet IOC vykdomasis komitetas šioje situacijoje nieko pakeisti negali, nes tam prieštarauja LTOK. Gali būti, kad prie D. Rimšaitės temos bus sugrįžta ateityje, tačiau vargu, ar kas nors keisis, kol LTOK pozicija išliks tokia, kokia yra dabar“, - DELFI sakė IOC komunikacijos departamento atstovas.

Remiantis olimpinio judėjimo konstitucija laikomu dokumentu, 24-erių atletei buvo būtinas Lietuvos leidimas nelaukiant trejų metų termino pabaigos olimpiadoje apsivilkti Rusijos rinktinės aprangą, tačiau Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) tokios išimtinės teisės D. Rimšaitės nėra suteikęs.

Primename, kad praėjusį sausį LTOK generalinė asamblėja beveik vienbalsiai nutarė neleisti D. Rimšaitei jau 2012 metų olimpinėse žaidynėse atstovauti Rusijai.

Pagal Olimpinę chartiją, kitos valstybės pasiūlymą priėmę sportininkai dalyvauti olimpiadoje gali ne anksčiau kaip praėjus trejų metų laikotarpiui, nebent sulaukia specialaus gimtosios šalies olimpinio komiteto sutikimo.

Nepaisant to, desperatiškai landos į Londoną D. Rimšaitei, kuri dar net nėra iškovojusi olimpinio kelialapio, ieškoję Rusijos sporto veikėjai ryžosi kreiptis tiesiogiai į IOC vadovus. Bet savo tikslų ir vėl nepasiekė.

Priešingai nei D. Rimšaitei, dviems sportininkams IOC vykdomasis komitetas trečiadienį leido pasikeisti „olimpinį pasą“. Lengvaatletė iš Sudano Yamile Aldama ir vokietis dviratininkas Philipas Hindesas galės atstovauti Didžiosios Britanijos olimpinei rinktinei nelaukdami, kol baigsis trejų metų inkubacinis periodas. Šių atletų atveju, dėl atstovavimo naujai valstybei neprieštaravo nei viena iš suinteresuotų pusių – nei tarptautinės atitinkamų sporto šakų federacijos, nei nacionaliniai olimpiniai komitetai.

Primename, kad D. Rimšaitė netikėtai išvyko gyventi į Rusiją 2010 metų gruodį esą dėl geresnių finansinių ir treniruočių sąlygų bei asmeninių priežasčių, o pernai priėmė šios šalies pilietybę.

Sporto teisės specialistas: IOC vadovybė privalėjo ginti Lietuvos pusę

IOC vykdomojo komiteto sprendimas dėl D. Rimšaitės nenustebino tarptautinės sporto teisės ekspertų. Advokatų kontoros Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT advokatas Audrius Biguzas DELFI teigė, kad priešingas IOC vadovybės verdiktas būtų pažeidęs Lietuvos teises, kurias nedviprasmiškai apibrėžia Olimpinė chartija.

„Olimpinės chartijos 41 straipsnio 2-oji dalis nurodo, jog visus ginčytinus klausimus dėl šalies, kuriai gali atstovauti sportininkas olimpinėse žaidynėse, nustatymo sprendžia IOC vykdomasis komitetas. Minėto straipsnio išaiškinime nurodoma, jog sportininkas, kuris pakeitė pilietybę, savo naujai šaliai olimpinėse žaidynėse gali atstovauti praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskutinio atstovavimo ankstesniai valstybei. Sutikus nacionaliniams olimpiniams komitetams ir tarptautinėms federacijoms, IOC vykdomasis komitetas, atsižvelgdamas į kiekvieno atvejo aplinkybes, gali šį laikotarpį sutrumpinti arba visai panaikinti.

Pagal pastarąjį išaiškinimą ir susiklosčiusią Tarptautinio sporto arbitražo teismo (CAS) praktiką tokio pobūdžio bylose, akivaizdu, kad tik nacionaliniai olimpiniai komitetai ir atitinkamos tarptautinės federacijos turi išimtinę teisę sutikti su trejų metų apribojimo termino netaikymu. Kitaip tariant, IOC vykdomasis komitetas, be LTOK sutikimo leisdamas D. Rimšaitei atstovauti Rusijai 2012 metų žaidynėse, galimai nusižengtų Olimpinei chartijai”, – aiškino A. Biguzas.

Jo teigimu, jei IOC vykdomasis komitetas vis dėlto būtų atvėręs D. Rimšaitei vartus į Londoną be lietuvių pritarimo, LTOK būtų turėjęs visas galimybes ginti savo teises CAS.

„CAS praktikoje yra buvę atvejų, kuomet suinteresuota šalis bandė ginčyti nacionalinio olimpinio komiteto nepritarimą sportininko dalyvavimui olimpinėse žaidynėse, teigdama, jog tik IOC vykdomasis komitetas turi galutinę išimtinę teisę leisti sportininkui dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tačiau šie argumentai būdavo atmetami kaip nesuderinami su Olimpinės chartijos tikslais ir jos 41 straipsnyje nacionaliniams olimpiniams komitetams deleguota teise duoti sutikimą sportininkui dalyvauti olimpinėse žaidynėse arba ne.

Taigi, IOC vykdomajam komitetui neatsižvelgus į LTOK išreikštą nesutikimą, Lietuvos pusė būtų turėjusi teisinių argumentų pasiremti CAS suformuota praktika ir ginčyti D. Rimšaitei palankų sprendimą”, – dėstė advokatas.

www.DELFI.lt
 
400
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kitos sporto šakos

Lietuvos vyrų paplūdimio tinklinio rinktinė – trečiame Kontinentinės taurės etape

2014 rugsėjo mėn. 2 d. 11:38
Lietuvos vyrų paplūdimio tinklinio rinktinė
Organizatorių nuotr.
Belgrade (Serbija) vykstančiose Europos tinklinio konfederacijos Kontinentinės taurės D grupės varžybose Lietuvos vyrų paplūdimio tinklinio rinktinė užėmė antrą vietą ir pateko į trečią varžybų etapą. Arnas Rumševičius ir Lukas Každailis, Motiejus Mėlynis ir Rokas Kondrotas drauge su Azerbaidžano, Bulgarijos ir Albanijos atstovais dalyvavo Kontinentinės taurės antro etapo varžybose.

Be medalių iš pasaulio čempionato grįžę irkluotojai: kažko pritrūko (1)

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 19:45
Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė
Stopkadras
Pirmadienį į Lietuvą iš pasaulio irklavimo čempionato sugrįžo Lietuvos rinktinė. Nors Amsterdame medalių iškovoti nepavyko, irkluotojai šypsojosi ir tikėjosi, kad kiti startai bus sėkmingesni, o klaidos iki olimpinių žaidynių – ištaisytos.

„Mes už... Lietuvą!“ režisierius naują filmą kurs „Danske Bank Vilniaus maratono“ finiše (2)

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 17:42
Andrius Lekavičius
Organizatorių nuotr.
Filmo „Mes už... Lietuvą!“ režisierius Andrius Lekavičius krepšinį keičia į ilgų nuotolių bėgimą. Prieš dvejus metus kino teatruose rodyto filmo autorius rugsėjo 14 dieną kino kamerą statys ne krepšinio aikštėje, o „Danske Bank Vilniaus maratono“ finiše. Čia gims filmas „After 42“.

Lenkijos kūjo metikė A. Wlodarczyk tapo naujo planetos rekordo autore

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 14:20
Anita Wlodarczyk
AP/Scanpix
Tarptautinėse ISTAF lengvosios atletikos varžybose Vokietijos sostinėje Berlyne dukart Europos ir planetos kūjo metimo čempionė lenkė Anita Wlodarczyk užfiksavo naują šios rungties pasaulio rekordą - 79,58 m.

Premjeras A. Butkevičius atidarė sporto mokyklas Panevėžyje ir Šiauliuose (5)

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 12:47
Rugsėjo 1-ą, Mokslo ir žinių dieną, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Panevėžio ir Šiaulių sporto vidurinių mokyklų atidarymo šventėse. Po ilgokos pertraukos Lietuvoje savo veiklą pradeda specializuotos, sportinio ugdymo programas turinčios mokyklos, kurios nuo kitų mokslo metų taps sporto gimnazijomis.