Vejasi laiką
A. Lankui ir E. Ramanauskui – 29-eri. Tiek pat, kiek Londono olimpiniam vicečempionui Jevgenijui Šuklinui.
Bet jei tituluotojo visaginiečio taupyklėje sukaupta jau dvylika aukščiausio rango varžybose laimėtų apdovanojimų, bendraamžiai iš Šiaulių prieš savaitę parsivežė namo antrą medalių komplektą.
Kuomet J. Šuklinas 2006-aisiais pelnė pirmąją bronzą Europos čempionate, A. Lankas ir E. Ramanauskas savąją baidarę buvo užrakinę elinge ir ieškojo kitų būdų, kaip prasimušti gyvenime.
Po studijų vienas pasuko į finansų sektorių, kitas išvyko tūkstančių emigrantų pramintu keliu į Didžiąją Britaniją.
Šešerius metus irklą nebent laisvalaikiu paliesdavę vaikinai savęs seniai nebelaikė sportininkais, bet dabar vadinami kandidatais vykti į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
Gegužės pradžioje A. Lanko ir E. Ramanausko duetas antrą kartą iš eilės Europos pirmenybėse užėmė trečią vietą.
Irkluotojams lieka tik spėlioti, ar olimpinius vartus jie būtų pravėrę dar prieš 2012 metų Londono žaidynes, jei ne ilga pauzė abiejų karjerose.
„Negali žinoti, kaip būtų, jeigu būtų. Bet jei kas nors anuomet būtų pasiūlęs mums atvažiuoti treniruotis į Vilnių, užtikrinęs finansavimą, dabar ir svarstyti to klausimo nereikėtų“, – DELFI sakė A. Lankas.
Pasijuto nereikalingi
Abu šiauliečiai nuo mažumės buvo įpratę prie irklų: A. Lanko tėvas yra baidarių ir kanojų irklavimo treneris, E. Ramanausko mama – buvusi irkluotoja.
Abu būsimi atletai į vieną dvivietę susėdo vos sulaukę trylikos ir tarp bendraamžių tėvynėje ilgą laiką buvo vieni lyderių. Atėjus pilnametystei, A. Lankas ir E. Ramanauskas pademonstravo savo gabumus 2003 metais Japonijoje vykusiame pasaulio jaunių čempionate, kuriame pateko į finalą ir užėmė šeštą vietą.
Bet savo didžiausią jaunystės pasiekimą irkluotojai vadina lūžio metais.
Porininkai įsitikinę, kad tuometinei Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos vadovybei nerūpėjo dar žalias jaunimas, kadangi medalius iš tarptautinių varžybų tuomet veždavo tokie baidarininkai kaip Alvydas Duonėla, Egidijus Balčiūnas, Romas Petrukanecas.
„Kelių įžymybių federacijai buvo per akis, ir į jaunus sportininkus ji nė nežiūrėjo“, – DELFI teigė E. Ramanauskas.
„Kuomet Japonijoje užėmėme šeštą vietą, nei federacijos, nei miesto valdžia nesureagavo į mūsų rezultatą. O mes tada ėjome į dvyliktą klasę, reikėjo rinktis, ką daryti toliau“, – prisiminė A. Lankas.
Abu pasirinko mokslus: E. Ramanauskas liko studijuoti Šiauliuose, o A. Lankas išvažiavo į Vilnių. Įgulai iširus, baidarininkai metė sportą ir nesugrįžo į kanalą nė baigę studijas.
Rasti darbą bičiuliams iš pradžių sekėsi sunkiai. Teisininko specialybę įgijęs A. Lankas galiausiai parvyko į Šiaulius ir pradėjo dirbti kredito unijoje. Šeimą sukūręs ir atžalos susilaukęs E. Ramanauskas iškeliavo anapus Lamanšo, kur įsidarbino specialių objektų apsaugos firmoje.
Sportas pritraukė į tėvynę
Duetas vėl susitiko 2010 metais, kuomet E. Ramanausko atostogos gimtinėje sutapo su Lietuvos čempionatu. Šiauliečiai nusprendė atgaivinti primirštus įgūdžius ir beveik nesitreniravę nacionalinėse pirmenybėse užėmė trečią vietą.
„Pagalvojome, kad galbūt verta pabandyti dar kartą. Po metų jau tapome čempionais ir pelnėme teisę dalyvauti pasaulio pirmenybėse“, – pasakojo A. Lankas.
Segede (Vengrija) vykusiame čempionate lietuviai nesublizgėjo ir liko 21-i. Anot A. Lanko, ateities su irklavimu tuomet jie vis dar nesiejo ir sportavo vien savo malonumui.
Bet po pasirodymo planetos pirmenybėse dvivietės įgula iš Lietuvos olimpinio sporto centro gavo pinigų treniruočių stovyklai. 2013 metais duetas dar trūktelėjo į priekį: pasaulio čempionate užėmė 12 vietą, Europoje buvo 11-i. Tokie rezultatai privertė susimąstyti, ir daugiau nei ketverius metus Didžiojoje Britanijoje pragyvenęs E. Ramanauskas pasiryžo grįžti į Šiaulius.
„Dabar sportas – pagrindinė mano veikla. Dar padedu uošvio versle, bet 70 proc. savęs atiduodu sportui. Išsilaikyti iš jo jau įmanoma: nėra tai kažkokie milijonai kaip krepšininkų ar futbolininkų atveju, bet oriai gyventi užtenka“, – nesigailėjo E. Ramanauskas.
Tuo tarpu A. Lankas darbo nemetė: vyriškis šiuo metu irklavimą derina su kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ vadovo ir valdybos pirmininko pareigomis.
„Keliuosi penktą ryto, pavedžioju šunį, pavalgau, ir po valandos jau būnu ant vandens, kad laiku suspėčiau į darbą. O po jo sportuojame kartu su Edvinu“, – pastarųjų metų rutiną apibūdino A. Lankas.
Ramūs dėl įpėdinių
Dabar šalies baidarių ir kanojų irklavimo rinktinėje sugrįžėliai randa tai, ko pasigesdavo jaunystėje.
„Pradėjome sportuoti kitame lygyje, pasikeitė požiūris į mus. Treniruojamės su J. Šuklinu, Ignu Navakausku, atsirado konkurencija, rimtas treneris ir personalas. Džiugu, kad ir jauni sportininkai dabar yra vežami į stovyklas, kur gali treniruotis kartu su elitu. Manau, jiems tai yra labai didelė paskata ateityje mus pakeisti“, – svarstė A. Lankas.
„Dabar turime rimtą, gerą ir labai draugišką komandą. Visi net laisvalaikį kartu leidžia, tiesiog super. Seniau taip nebūdavo“, – antrino E. Ramanauskas.
Ilgas pasiruošimas sezonui duetui atsipirko: Rašicėje (Čekija) surengtame Europos čempionate jie pakartojo pernykštį pasiekimą 200 m distancijoje, antrą sykį nuskynę bronzą.
Dar svarbiau patiems atletams – pakartoti ir savo pernykštį rezultatą pasaulio čempionate. Prieš metus penkti buvę lietuviai rugpjūtį Milane (Italija) tikisi iškovoti kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
„Tikrai neužmiegame ant laurų – sezonas dar priešakyje. Kol kas viskas vyksta pagal išankstinius planus, tikimės optimalią formą įgauti per pasaulio pirmenybes. Aišku, visi konkurentai galvoja taip pat, todėl patekti į olimpiadą bus ganėtinai sunku“, – neabejojo A. Lankas.
Vis dėlto sunkiausią karjeros etapą jo ir E. Ramanausko duetas jau paliko sau už nugarų.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!
