Šią vasarą V. Mižigurskis prisidėjo prie vartininko Žydrūno Karčemarsko perėjimo iš „Gaziantepsporo“ į Ankaros „Osmanlispor“ ekipą. 33-ejų metų futbolo agentas atskleidė kokių futbolininkų šiuo metu ieško Turkijos futbolo klubai.
„Šiuo metu Turkijos futbolas yra aukštesnio lygio ir geriau organizuotas nei Rusijos pirmenybės. Ir finansinės sąlygos ten yra geresnės. Turkijoje galima registruoti net 14 užsieniečių, o aikštėje gali žaisti kad ir visi 11 futbolininkų iš užsienio. Turkams patinka greiti, techniški futbolininkai, galintys ir smūgiuoti, ir atlikti perdavimą. Gynėjai turi būti fiziškai gerai pasiruošę, nebijantys kovos. Aukštų gynėjų turkai nevertina. Apskritai, anksčiau turkai kviesdavosi garsius, žinomus, jau karjerą baigiančius futbolininkus, o dabar renkasi brandžius, susiformavusius 28-29 metų amžiaus žaidėjus“, – teigė V. Mižigurskis.
Dėmesio verta ir Jurijaus Kendyšo istorija. Prieš kelerius metus mažai kam žinomas baltarusis atvyko į Lietuvą. 2014 m. jis žaidė „Trakų“ ekipoje, po metų perėjo į Vilniaus „Žalgirį“, o šio sezono pradžioje iš „Žalgirio“ jį perpirko pajėgiausias Baltarusijos futbolo klubas – Borisovo BATE. „Atvykęs į „Trakus“ J.Kendyšas žaidė vidurio gynėju. Matėsi, kad jis labai stengiasi, bet tai ne jo pozicija. Po savaitės į „Trakus“ atėjo vyriausias treneris Edgaras Jankauskas ir Jurijui tai buvo geriausias dalykas, kuris tik galėjo nutikti. Per tą sezoną jis iš Edgaro gavo daug patarimų, treneris juo pasitikėjo, leido žaisti ir J. Kendyšas atsiskleidė. Tai tik parodo, kad net ir Lietuvos čempionate galima tobulėti, nors iš tiesų jis nėra aukšto lygio, tikrai silpnesnis nei Baltarusijos pirmenybės. Bet Jurijus padirbėjo su geru treneriu, kuris ir savo laiku žaidė aukšto lygio futbolo klubuose.
Po metų jis perėjo į „Žalgirį“. Tai nebloga komanda, bet tikrai ne super. Tačiau „Žalgiryje“ jis žaidė su Deividu Šemberu. Tai buvo dar viena likimo dovana. Žaisdamas su tokiu patyrusiu futbolininku turi unikalią galimybę perimti jo žinias ir tobulėti. Natūralu, kad po sezono „Žalgiryje“ jis sulaukė BATE dėmesio. Manau, kad jam tai yra žingsnis į priekį. Tik labai apmaudu, kad šiais metais BATE nepateko į Europos taurių turnyrus. Nes tik tokio lygio varžybose galima atkreipti į save rimtų užsienio futbolo klubų dėmesį. Ką gi, teks palūkėti metus“, – samprotavo V. Mižigurskis.
Kalbėdamas apie Lietuvos futbolininkus, jis teigė, kad užsienyje paklausiausi yra jauni, 16-mečiai lietuviai.
„Klubai kviečiasi 16-mečius, nes žino, kad turi bent dvejus metus ir gali visapusiškai patikrinti žaidėją, įsitikinti kaip jis priima taktikos žinias, kokios jo techninės galimybės, potencialas, ar jis apskritai gali tobulėti ir pan. O 22-23 metų lietuviai Italijos ar Ispanijos futbolo klubams jau neįdomūs. Tada lieka tik Lenkijos ar Vengrijos čempionatai, – tikino V. Mižigurskis.
„O šiaip Lietuvoje geriausi futbolininkai yra vartininkai. Pas mus juos paruošia labai gerai, dėl to problemų niekada nebuvo ir dar bent 15 metų nebus. Todėl nenuostabu, kad būtent vartininkai dažniausiai yra kviečiami į Italiją, Prancūziją, ten jie žaidžia jaunimo komandose ir turi šansą užsikabinti. Štai Titas Krapikas iš Nacionalinės futbolo akademijos išvyko į Genujos „Sampdorią“, ten paliko gerą įspūdį, italai išpirko jį iš Nacionalinės akademijos ir šį sezoną jis jau yra pagrindinės komandos sąrašuose. Apskritai visas Lietuvos futbolas yra paremtas jaunų žaidėjų ugdymu ir jų pardavimu užsienio klubams. Tai – pagrindinis lietuviško futbolo pragyvenimo šaltinis“, – tvirtino jis.
