15 metų Rusijoje rungtyniavęs dabartinis A lygos prezidentas sulaukė skambučių iš populiarių rusų dienraščių „Sport Ekspress“ ir „Sovetskij Sport“ redakcijų.
Šeštadienį rungtynes Maskvoje stebėsiantis D. Šemberas turėjo atsakyti į klausimus apie Lietuvos futbolą, naująją savo veiklą ir pasidalinti įžvalgomis apie Rusijos rinktinę.
– Ką manote apie Rusijos futbolo sąjungos sprendimą sužaisti rungtynes su Lietuva?
– Mums tai bus labai gera praktika, nes Rusija yra Europos čempionato dalyvė. Taigi pasitikrinsime jėgas kovoje su stipria komanda. Lietuvos rinktinei labai sunku rasti pajėgių varžovų draugiškoms rungtynėms, todėl iš šio mačo bus vien privalumai.
– Ekspertai mano, kad mače su Lietuva treneris Leonidas Sluckis galės derinti veiksmus puolime, žais pirmu numeriu ir pasistengs įmušti kuo daugiau įvarčių.
– Gera nuomonė. Iš tiesų rusai žais pirmu numeriu ir dominuos aikštėje. Kalbant apie Lietuvą, mūsų komanda yra pajėgi apsiginti ir įveikti gynybą jums nebus lengva.
– Planuojate atvykti į rungtynes?
– Žinoma. Atvyksiu ne tik dėl rungtynių. Tuo pačiu bus galimybė susitikti su Vitalijumi Mutko (RFS prezidentas) ir Jevgenijumi Gineriu (CSKA prezidentas).
– Kokia dabar yra Lietuvos rinktinė?
– Iš šios sudėties, surinktos draugiškoms rungtynėms, 13 žaidėjų žaidžia Lietuvos čempionate. Jaunimas klubuose gauna šansų pasireikšti, tačiau norint tapti pagrindiniais rinktinės žaidėjais, jiems reikėtų pasitempti.
– Artimiausiu metu lietuviams įmanoma pakovoti dėl vietos Europos ar pasaulio čempionate?
– Kelti aukštus tikslus yra gerai, tačiau dabartinė situacija tokia, kad 2-3 atrankos ciklus anksti apie tai galvoti. Kol kas neįžvelgiu tokio potencialo.
– Ką lietuviai mano apie Rusijos rinktinės potencialą?
– Gera, patyrusi komanda, į kurią mes žvelgiame su pagarba. Lyderiai turi daug tarptautinės patirties, o tai labai svarbu. To labai trūksta mūsų futbolininkams.
– Kokios rusų galimybės Europos čempionate?
– Džiugu, kad L. Sluckis sugebėjo sutvarkyti reikalus ir išvesti rinktinę į Europos čempionatą, nors kai kas tuo jau nebetikėjo. Prognozuoti kaip seksis sunku. Svarbiausia išeiti iš grupės, o tą padaryti jūsų komanda yra pajėgi.
– Rusijos rinktinė pirmą kartą pakvietė natūralizuotą žaidėją – „Lokomotiv“ vartininką Guilhermę. Ar Lietuvoje galima tikėtis kažko panašaus?
– Ne. Mūsų visuomenė kategoriškai nusistačiusi prieš tokius dalykus. Be to, gauti lietuvišką pasą nelengva. O po vieno incidento dabar tai padaryti apskritai sunkiai įmanoma.
– Kokio incidento?
– Prieš 2014 metų žiemos olimpiadą dailiojo čiuožimo atstovei amerikietei Isabellai Tobias buvo suteiktas Lietuvos pasas. Bet iš karto po pasirodymo Sočyje ji priėmė kitos šalies pilietybę. Tai sukėlė negatyvumo audrą.
– Ar Lietuvos čempionate yra legionierių limitas?
– Yra – penki vietiniai ir šeši užsieniečiai. Tačiau mes negalime didinti šios kvotos. Priešingu atveju sulauksime antrarūšių legionierių antplūdžio, o to mums nereikia. Pavyzdžiui, Rusijoje panaikinus limitą, atvyktų daug žvaigždžių. O pas mus kitaip.
– Kokie pirmieji jūsų mėnesiai be futbolo? Ar nesigailite baigęs karjerą?
– Nesigailiu. Karjera buvo nebloga, todėl pasitraukimas nebuvo sunkus. Iš karto gavau pasiūlymą vadovauti Lietuvos klubų asociacijai. „Persijungiau“ į naują sritį – turiu daug ko išmokti. Kamuolį vaikau tik mėgėjų turnyre, su draugais, bet ir tam laiko ne visada atsiranda – reikalų netrūksta. Kai po ilgos pertraukos vėl susidūriau su Lietuvos lyga, supratau, kad daug ką reikia taisyti.
– Viena iš problemų – komandų skaičius? A lygoje žaidžia tik 8 klubai.
– Mes sąmoningai sumažinome komandų skaičių. Kaip rodo pastarųjų metų praktika, jei padidiname klubų skaičių, kas nors arba nebaigia sezono, arba užsiima nesąžiningu žaidimu. Geriau mažiau, bet kokybiškiau. Klubai tampa finansiškai stabilesni.
– Būdavo keistų mačų?
– Taip, problemų buvo. Gaudavome net UEFA pranešimus apie tai. Mes atsikratėme tų klubų. Ir toliau be gailesčio kovosime su šiuo reiškiniu. Dabar Lietuvoje rengiama įstatymo pataisa, kuri taikytų baudžiamąją atsakomybę. Kol jos nėra, kovoti su sutartomis rungtynėmis sunku, nes neturime galimybių imtis veiksmų.
– Kokios A lygos aikštės?
– Dabar maždaug 80 proc. aikščių Lietuvoje – dirbtinės. Norisi žaisti ant vejos, nes tik joje pajauti tikrą futbolą. Tačiau dabartinėmis sąlygomis sintetika – kaip tik tai, ko reikia Lietuvai. Rūpinimasis natūralia veja reikalauja daug pastangų ir reikia mokėti tai daryti. Taigi, profesionaliai rūpintis aikštėmis mes negalime.
– O kaip su maniežais?
– Taip pat nelengva. Šaltuoju metu laiku susiduriame su rimtomis problemomis. Visoje Lietuvoje tik du maniežai. Mažai. Reikėtų bent 5-6.
– Sunku būti A lygos prezidentu?
– Pareigos aukštos, bet pagrindinius sprendimus priima futbolo federacija. Lyga pati norėtų tvarkytis savo reikalus. O išeina, kad sprendimus priima federacija, bet atsakomybė tenka mums. Paradoksas. Ateityje sieksime gauti daugiau teisių.
